Jeigu jūsų artimasis, su kuriuo jūs gyvenate, susirgo koronavirusu, geriausia vienam izoliuotis kitame būste, tačiau jeigu tai neįmanoma, būtina kruopščiai dezinfekuoti visas namuose esančias patalpas. Kaip informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, patalpos, kuriose yra koronavirusu sergančių asmenų, turi būti nuolat valomos. Dezinfekcija, anot jos, yra tik baigiamasis valymo etapas, tačiau ne pats svarbiausias. Būtina žinoti, kad virusai, bakterijos „slepiasi“ po dulkėmis, nešvarumais ir, jei mechaninio valymo būdu nepašalinsime nešvarumų, tada dezinfektantai virusų nepasieks ir nesunaikins.
„Kol asmuo serga, bent kartą per dieną būtina išvalyti ir dezinfekuoti patalpą, kurioje slaugomas pacientas, taip pat mechaniškai nuvalyti dažnai paliečiamus paviršius, tokius kaip naktiniai staleliai, lovų rėmai ir kiti miegamojo baldai“, – aiškina ekspertė.
Ji tęsia, kad prioritetas dezinfekuojant ir ligos metu, ir po ligos, turėtų būti skiriamas dažnai liečiamiems paviršiams, t. y. durų, langų, spintelių rankenoms, elektros jungikliams, laiptų turėklams, maisto ruošimo zonoms, stalviršiams, vonios paviršiams, tualetams ir vandens čiaupams, kompiuterių klaviatūroms, liečiamiems jutikliniams ekranams.
„Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tualetams, nes sergančių žmonių išmatose aptinkamas virusas. Tualetai, vonios turėtų būti dezinfekuojami bent kartą per dieną, o nuleidžiant vandenį, klozeto dangtis visada turi būti uždengtas (galimas viruso pakėlimas su vandens purslais)“, – pabrėžia A. Razmienė.
Pašnekovė tęsia, kad kruopštumo reikalauja ir paviršių valymai. Pirmiausia juos reikia nuvalyti vandeniu ir muilu arba paviršiams skirtu buitiniu valikliu ir tik tada dezinfekuoti. Valymas visada turėtų prasidėti nuo mažiausiai užteršto (švariausio) ploto link labiausiai užteršto (nešvariausio) ploto, kad nešvarumai nepasklistų mažiau suterštose vietose.
„Buityje „nešvariausios“ patalpos yra tos, kur tikimasi didžiausios viruso koncentracijos dėl patalpos dydžio, buvimo jose trukmės, vėdinimo galimybių. Įprastai – tai yra tualetai, vonios kambariai, miegamieji, bendro naudojimo koridoriai. „Švariausioms“ priskirtinos virtuvės, valgomieji, svetainės“, – vardija ekspertė.
A. Razmienės teigimu, koronavirusas yra jautrus dezinfektantams, todėl nebūtina naudoti pramoninės gamybos dezinfekcines medžiagas (jos vadinamos biocidiniais produktais), tinka naudoti net buitinius baliklius, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito (1 dalis 5 proc. baliklio ir 49 vandens) ar 70-90 proc. alkoholį. Tačiau dezinfekantas turėtų būti kruopščiai parinktas, kad jis nepažeistų dezinfekuojamo paviršiaus. Dezinfektantų gamintojai nurodo kokiems paviršiams jie yra tinkami.
Taip pat, anot specialistės, svarbu išvengti dezinfektanto toksinio poveikio sveikatai. Kad sumažintume galimą poveikį kvėpavimo takams, rekomenduojama nenaudoti purškiamų dezinfektantų, dezinfekcinius tirpalus ruošti gerai vėdinamoje patalpoje, o baigus dezinfekciją, būtina gerai išvėdinti patalpas. Patalpoje, kurioje vykdoma dezinfekcija, neturėtų būti kitų asmenų, ypač vaikų, naminių gyvūnų. Taip pat reikia vengti naudoti skirtingas dezinfekuojančias medžiagas, tokias kaip chloro turintis baliklis ir amoniakas, nes mišiniai gali sudirginti kvėpavimo takus ir išskirti toksines dujas.
„Ir valant, ir dezinfekuojant paviršius būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: kaukę ar respiratorių (jie apsaugos, kad su dulkėmis pakeltas virusas nebūtų įkvėptas), gumines pirštines (apsaugos rankų odą nuo cheminio dezinfektanto poveikio), vienkartinę prijuostę ar chalatą (apsaugos drabužius nuo pakeltų dulkių ir cheminių medžiagų poveikio). Panaudoję dezinfekavimo priemones, šluostes, vienkartines apsaugos priemones reikia sudėti į vienkartinį plastikinį maišą, jį užrišti ir galima šalinti su buitinėmis atliekomis. Nusiėmus apsaugos priemones, būtina kruopščiai nusiplauti rankas su vandeniu ir muilu“, – paaiškina A. Razmienė.
Kada yra saugu svetimiems žmonėms būtina patalpoje, kurioje gyveno koronavirusu sergantis asmuo? Pasak ekspertės, kai gydytojas patvirtina, kad koronavirusu sirgęs asmuo yra pasveikęs ir asmeniui pasibaigia izoliacijos periodas, tada saugu būti patalpoje, kur izoliavosi sirgęs asmuo.
„COVID-19 ligos sukėlėjas aplinkoje neišlieka ilgai gyvybingas. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad ore virusas išbūna nuo 3 iki 16 valandų, o nusėdęs ant paviršių vidutiniškai išgyvena 3-4 paras. Kai žmonės pasveiksta, atlikus paviršių valymą ir dezinfekciją bei išvėdinus patalpas, jos iš karto yra saugios lankytis sveikiems žmonėms“, – pažymi pašnekovė.