Jį sumeistravo šeimos vyrai, o namelis skirtas jauniausiai šeimos atžalai.
Namelis ne tik gražus, jaukus ir mielas, tačiau ir funkcionalus bei praktiškas, mat kiekviena jo detalė buvo kruopščiai apgalvota.
Mintys – moterų, darbas – vyrų
Pasakų namelis Vidmanto ir Dalios Marmų kieme pradėjo kilti jau pavasarį, o paskutiniai štrichai buvo sudėti visai neseniai.
„Aš kažkaip vis kalbėdavau, kad mūsų mažajai anūkei reikia žaidimų namelio. Kalbėjau, kalbėjau, kol vieną dieną iš Vilniaus į gimtinę sugrįžęs sūnus atsivežė kažkokius brėžinius. Supratau, kad vyrai statys žaidimų namelį. Labai apsidžiaugiau, juk visi vaikai vaikystėje svajojo turėti mažyti žaidimų namelį“, – šypsojosi Dalia, kuri net nenujautė, jog jos sūnus Darius kartu su vyru Vidmantu nutarė statyti ne mažytį namelį, o tokį, kuriame galima gyventi.
Prasidėjo statybos
Vyrai kaip tarė, taip ir padarė. Netrukus į kiemą jau buvo vežama mediena, prasidėjo darbai.
„Daugiausia statė sūnus, aš jam padėjau. Dviese statėme, o moterys mus palaikė. Daug laiko neturiu, o sūnus prie namelio praktiškai visas atostogas praleido. Ir tai dar namelis nėra iki galo užbaigtas, dar galvojame gražinti. Dar yra darbelio“, – susimąstė Vidmantas, vienas pasakų namelio statytojų.
Medis – ne svetimas
Abiems šeimos vyrams darbas su medžiu nėra svetimas. Nors ir Vidmantas kuklinasi, tačiau Dalia atskleidžia, kad vyras visuomet buvo labai nagingas.
„Jis kieme medinius baldus sukonstravo. Viską darė pats, savo rankomis. Darbas su medžiu jam nėra svetimas, sakyčiau net patinka. Sūnui taip pat šis darbas prie širdies. Tuomet jis atsipalaiduoja nuo savo kasdienių darbų“, – teigė moteris.
Niekur neskubėjo
Šeimos vyrai namelį statė nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Kruopščiai apgalvodami ir apsvarstydami kiekvieną savo sprendimą.
„Sūnus viską skaičiavo, pirko medieną, vežė. Kilo karkasas, atsirado sienos, grindys, viskas po truputį. Pamenu, labai daug laiko atimdavo, atrodo, net ir menkiausios dalies pritvirtinimas. Visos detalės nedidelės, viską atlikinėjo labai kruopščiai, norėjo, kad būtų labai dailus“, – darbų eigą apibūdino Dalia.
Mielas širdžiai
Vidmantas ir Darius sumeistravo tokį namelį, kuriame galima gyventi. Tai lyg pasakų namelis iš pasakų knygos, tik jis tikras, nenupieštas.
Namelis yra apie dvylikos kvadratinių metrų dydžio. Fasadinė, vidinė dalys, grindys – iš lentų. . Sudėta apšildymo medžiaga. Akį traukia ir daug jaukumo suteikia dideli langai, sukonstruoti maži stoglangiai.
Įėjus į vidų jaučiama šviesa, daug saulės spindulių patenka per gausybe langų, be to vidinė dalis yra iš šviesių lentų, nedažyta. Tai taip pat suteikia šilumos ir jaukumo jausmą. Yra įrengti dailūs laiptukai į antrąjį aukštą, yra ir balkonas. Viskas atrodo, kaip tikrame gyvenamajame name, tik sumažinta.
Į namelį drąsiai gali įeiti ir vaikai, ir suaugę. Jis sukonstruotas labai tvirtai. Namelis atlaiko suaugusio žmogaus svorį. Jame žmogus gali jaustis laisvai, vietos užtektinai. Pirmasis aukštas skirtas žaidimas ir pasisėdėjimams, antrasis – miegui ir poilsiui.
Dedikacija anūkei
Įėjus į namelį į akis krinta užrašas – „Aistės“. Šis Namelis yra skirtas Vidmanto ir Dalios numylėtai anūkei.
„Čia Aistės namukas, jai skirtas. Čia ji galės žaisti, kuomet atvyks pas mus pasisvečiuoti. Mergaitei labai patinka. Jeigu patinka jai, tai ir mes esame laimingi“, – džiaugiasi Vidmantas, pabrėždamas, jog viskas skirta jauniausiajai šeimos atžalai.
Išbandytas
Namelį jau išbandė visi šeimos nariai. Nors pasakų namelis skirtas vaikams, jį jau pamėgo ir suaugusieji. Jie jau buvo ne kartą čia susėdę išgerti puodelio arbatos, o Dalia prasitaria, kad čia labai gerai vieta skaityti knygai.
„Namelis ir man pradėjo labai patikti. Atsinešu paskaityti knygą, čia labai šviesu, jauku, malonu skaityti. Kodėl gi ne. Anūkė dar maža, bet ir jai paaugus šis namukas bus tinkamas. Jis visuomet bus tinkamas. Galės ir kavalierius į nuosavą namuką kviestis“, – atsisveikindama šypsosi Dalia.