Kas vyksta statybų sektoriuje mėginame išsiaiškinti su „MC Grupė“ vadovu Audriumi Mockumi ir Mindaugu Statulevičiumi, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriumi.
Įmonėse apie 1500 eurų
„Jei norime matyti tikslesnį vaizdą, kaip gyvena statybininkai, pirmiausia reikia pažiūrėti, kokie vidutiniai atlyginimai stambiausiose įmonėse. Tai maždaug 1500 eurų iki mokesčių. Regionuose šis skaičius bus šiek tiek mažesnis“, – skaičiuoja A. Mockus.
Verslininkas pripažįsta, kad šiandien geri meistrai, turintys rekomendacijas ir klientūrą gyvena pakankamai sočiai. Pavyzdžiui, 2010 m., kai buvo nuopolio po krizės „dugnas“ pasikeitė tiek įkainiai, tiek požiūris. Vis daugiau žmonių, netgi su verslo liudijimais, leidžia sau nedirbti savaitgaliais.
„Žmonės, kurie dirba su verslo liudijimais, uždirba nuo tūkstančio eurų į rankas iki 2–2,5 tūkst. eurų. Nekalbame apie pagalbinius darbininkus. Jų pajamos mažesnės“, – vertina A. Mockus.
M. Statulevičius galimą uždarbį vertina drąsiau:
„Gerai užsirekomendavę nišiniai specialistai gali uždirbti iki 4 tūkst. eurų per mėnesį į rankas. Čia Lietuvoje.“
Tačiau Lietuvos statybininkai negali konkuruoti su vakariečiais. Mūsų įmonės ir darbininkai dažnai važiuoja dirbti į svečias šalis.
Ateitis robotai
„Didžiojoje Britanijoje įkainiai sumažėjo, tačiau Skandinavijoje jie liko pakankamai aukšti. Aukšto lygio specialistai ten uždirba kartais daugiau nei Lietuvoje. Tačiau pragyvenimas, maistas ten kur kas brangesnis nei pas mus“, – sako M. Statulevičius.
„Kas yra lietuvis statybininkas vieno paveikslo nenupiešim, nes jis kinta priklausomai nuo darbo ir regiono. Viena yra maža įmonė, kuri dirba skaidriai regione, visai kas kita užsienio kapitalo bendrovė, naudojanti naujausias technologijas“, – dėlioja M. Statulevičius.
Asociacijos vadovas sako, kad dabar pergyvename vadinamąją ketvirtąją pramonės revoliuciją. Vis daugiau pastatų projektuojami ir statomi naudojant naujausias projektavimos technologijas. Net žemiausios kategorijos darbininkui jau reikia pakankamai aukštos kvalifikacijos, kad galėtų skaityti brėžinius. Griežtėja darbų saugos, darbų kokybės reikalavimai. Be to, mažėja fizinio darbo. Jau dabar galima išsinuomoti plytas klojantį automatą robotą. Nebereikia mūrininkų brigados.
„Po penkių metų kalbėsime apie visiškai kitą statybininko paveikslą“, – sako asociacijos vadovas.
A. Mockus ne toks optimistiškas ir sako, jog robotas visų statybininkų nepakeis. Pavyzdžiui, prieš norint nudažyti sieną, ką gali robotas, ją reikia paruošti. To kol kas negali joks robotas.