DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš leidyklos „Vaga“ knygos „Tvarkingų namų stebuklas“.
Ekspertai yra pasiūlę įvairius matus, padedančius nustatyti, kada laikas išmesti daiktus, su kuriais sunku išsiskirti. Jie siūlo „išmesti viską, ko nenaudojote bent metus“ arba „jei negalite apsispręsti, sukraukite daiktus į dėžes ir peržiūrėkite jų turinį po šešių mėnesių“. Visgi kai tik nukreipsite dėmesį į kaip atsirinkti, ką išmesti, gerokai nuklysite nuo savo kelio. Iškils nemenka grėsmė nebaigti tvarkytis. Vienu gyvenimo metu aš pati buvau tapusi „atliekų konteineriu“.
Penkiolikos atradusi knygą Atsikratymo menas, susitelkiau į klausimą, kaip atsikratyti daiktų, ir vis daugiau pastangų skyriau šiam klausimui išnarplioti. Visą laiką ieškojau naujų erdvių eksperimentuoti, ar tai būtų mano brolių kambariai, ar viešos sandėliavimo patalpos mokykloje. Mano galva buvo kimšte prikimšta tvarkymosi patarimų ir aš buvau įsitikinusi (deja, klaidingai), kad galiu sutvarkyti bet kokią patalpą.
Tuo metu mano svarbiausias tikslas buvo išmesti kuo daugiau daiktų. Tam taikiau įvairius atrankos kriterijus, apie kuriuos buvau prisiskaičiusi knygose. Bandžiau išmesti drabužius, kurių nebuvau apsivilkusi dvejus metus, išmesti vieną daiktą kaskart, kai įsigydavau ką nors naujo, ar išmesti viską, dėl ko nesijaučiau užtikrinta. Per mėnesį išmečiau 30 šiukšlių maišų. Bet nors ir tvarkiausi, nė vienas kambarys namuose neatrodė tvarkingesnis.
Tiesą sakant, pastebėjau, kad, norėdama numalšinti įtampą, eidavau apsipirkti, taigi turimų daiktų kiekio sumažinti nepavyko. Namuose visą laiką jaučiausi įsitempusi, nuolat ieškodavau ko nors nereikalingo, ką galėčiau išmesti. Radusi nenaudojamą daiktą, tarsi kerštaudama griebdavau jį ir mesdavau į šiukšliadėžę. Nenuostabu, kad ilgainiui tapau irzli ir nervinga, negalėjau atsipalaiduoti net savo pačios namuose. Vieną dieną po pamokų kaip paprastai vos pravėrusi kambario duris buvau nusiteikusi pradėti švarintis. Bet pamačius suverstą kambarį nusviro rankos. „
Daugiau nebenoriu tvarkytis!“ – sušukau. Atsisėdusi vidury kambario panirau į apmąstymus. Trejus metus praleidau tvarkydama ir mėtydama daiktus, bet mano kambarys taip ir liko apgrioztas. Kas man galėtų paaiškinti, kodėl mano kambarys netvarkingas, nors šitaip stengiuosi! Nors neištariau to garsiai, viduje surikau iš visų jėgų.
Staiga išgirdau balsą. „Pažvelk atidžiau į tai, ką turi.“ Ką tuo nori pasakyti? Kiekvieną dieną tik ir užsiimu tuo, kad atidžiai apžiūriu viską, ką turiu, taip atidžiai, kad mano žvilgsnis galėtų išdeginti skyles. Ištartiems žodžiams tebeskambant galvoje greit užmigau vidury kambario, ten, kur sėdėjau. Jei būčiau buvusi išmintingesnė, dar prieš pakrinkant nervams būčiau supratusi, kad sutelkdama visą dėmesį į išmetamus daiktus tegali pasijusti dar nelaimingesnė. Kodėl? Nes turime atsirinkti, ką norime pasilikti, o ne ką išmesti. Pabudusi jau žinojau, ką balsas mano galvoje norėjo man pasakyti. Pažvelk atidžiau į tai, ką turi. Buvau taip susitelkusi į tai, ką išmesti, į kovą prieš mane supančius nepageidaujamus daiktus, kad visiškai pamiršau vertinti mėgstamus daiktus, kuriuos norėjau turėti.
Ši patirtis pastūmėjo prieiti prie išvados, kad geriausias būdas atsirinkti, ką pasilaikyti ir ką išmesti – tai paimti kiekvieną daiktą į rankas ir savęs paklausti: „Ar jis man teikia džiaugsmą?“ Jei taip, pasilikti jį. Jei ne, išmesti. Tai ne tik pats paprasčiausias, bet ir tiksliausias atrankos kriterijus. Galite suabejoti tokio neaiškaus kriterijaus veiksmingumu, bet svarbiausia pačiupinėti kiekvieną daiktą. Nepakanka vos atvėrus spintos duris ir permetus drabužius žvilgsniu nutarti, kad viskas joje jums kelia džiaugsmą. Kiekvieną drabužį paimkite į rankas. Jūsų kūnas reaguoja į liečiamą audinį. Ir į kiekvieną reaguoja skirtingai. Pasitikėkite manimi ir išbandykite.
Neatsitiktinai pasirinkau tokį metodą. Pagaliau kokia tvarkymosi prasmė? Jei susitvarkius aplinka ir supantys daiktai neteiks mums džiugesio, nematau jokios prasmės. Taigi geriausias atrankos kriterijus, sprendžiant, ką pasilaikyti, o ko atsisakyti, yra paklausti, ar tai, ką pasiliksite, leis jums pasijausti laimingesniam, ar tai teiks jums džiaugsmo. Ar jaučiatės laimingi dėvėdami drabužius, kurie neteikia jums malonumo? Ar džiaugiatės, kai jus supa krūvos neperskaitytų knygų, kurios nė kiek nejaudina jūsų širdies? Ar manote, kad turėjimas daiktų, kurių žinote, kad niekada nepanaudosite, gali atnešti jums laimę? Atsakymai į visus šiuos klausimus yra neigiami.
Dabar pamėginkite įsivaizduoti save gyvenant apsuptą tik džiaugsmą keliančių daiktų. Ar tai nėra jūsų svajonių gyvenimas? Pasilikite tik širdžiai mielus daiktus. Tada pakelkite inkarą ir atsisveikinkite su visu likusiu. Tai padarę, įkvėpsite naujos gyvybės savo gyvenimui ir pradėsite gyventi naujai.
