Iš kitos pusės, šiandien statybos įmonių registruota daugiau kaip 7 tūkst. Tai rekordinis skaičius. Bumo metu jų buvo dvigubai mažiau. Tačiau Lietuvos banko duomenimis šis sektorius jau patiria sunkumų ir bankrotų daugėja.
Kas vyksta statybų sektoriuje mėginame išsiaiškinti su „MC Grupė“ vadovu Audriumi Mockumi ir Mindaugu Statulevičiumi, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriumi.
„Statybų rinkos tvarumas susijęs su bendru ekonomikos augimu. Žiūrint dar paprasčiau, svarbu kiek pinigų patenka į rinką. Kol kas į Lietuvą plūsta pinigai ir gana didelė jų dalis patenka būtent į statybas“, – analizuoja A. Mockus ir šį sektorių lygina su amerikietiškais kalniukais.
Uždarbio šuolis
Prieš 20 m. statybininkai buvo vieni prasčiausiai apmokamų specialistų. Prieš krizę, per keletą metų, jie staiga tapo vienais geriausiai apmokamų. Po to buvo kritimas. Apie 2010 m. kainos buvo žemumose, darbų trūko.
„Dabar vėl matome piką, kai sektorius sparčiai auga ir statybų darbų įkainiai bei atlyginimai artėja prie tų, kurie yra Vakaruose. Tai lemia, kad į sektorių ateina vis daugiau žmonių“, – dėlioja A. Mockus.
Jis sako, kad visiškai „baltą“ rinką atstovauja įmonės, kurios gauna valstybinius užsakymus, pilką - dirbantys su verslo liudijimais, juodą – fiziniai asmenys ir nelegalai, kurie nemoka jokių mokesčių.
M. Statulevičius pritaria kolegai ir sako, kad Lietuva yra statybininkų kraštas ir gerais laikais šis sektorius sukuria 20 proc. BVP. Pridėjus susijusias šakas, tai gali pasiekti trečdalį ekonomikos. Kiek čia nelegalaus darbo, vertinti sudėtinga.
„Ypatingai daug šešėlio apdailos segmente ir individualių namų statyboje, nes ten darbai vyksta vos ne ūkio būdu“, – sako M. Statulevičius.
Jis pabrėžia, kad visas statybų sektorius verslui pakankamai rizikingas, nes čia daug licencijuojamų veiklų, leidimų, prižiūrinčių institucijų.
A. Mockaus vertinimu, individualių namų statyba tai - 500 mln. eurų rinka, kuri yra visiškai be priežiūros, nes dauguma namų formaliai statomi ūkio būdu – pačių savininkų.
Draudimais šešėlio neišgyvendins
Iš kitos pusės pašnekovai pripažįsta, kad vien ribojimais ir įvairiais draudimais iš rinkos šešėlio neišgyvendinsi.
„Dabar Vilniuje per metus parduodama 3800 butų. Apdailos darbai kainuotų 70–80 mln. eurų. Pusė iš jų - medžiagos. Čia šešėlio beveik nėra, nes jas žmonės perka parduotuvėje. Lieka darbo užmokestis. Parduodant butus su apdaila, valstybė gautų papildomai 6 mln. eurų daugiau PVM nei dabar. Tačiau nemanau, kad vien dėl to staiga padidėtų oficialiai deklaruojamas statybininkų atlyginimas“, – skaičius dėlioja A. Mockus.
Tačiau jis pabrėžia, kad jei dėl šio reikalavimo prarastume dalį rinkos, mokesčių iš karto būtų surenkama mažiau nei dabar. Grubiai tariant, jei dabar vidutinis butas kainuoja 60 tūkst. eurų. Apdaila dar kainuotų 20 tūkst. eurų ir tiek būstas, kuriam pirkti reikia ne tik paskolos, bet ir pradinio įnašo, brangų. Tuo pačiu pirkėjų sumažėtų.
„Kalbant apie draudimą parduoti neįrengtą būstą, žmogus, kuris perka būstą su vystytojo padaryta apdaila, gauna darbų garantiją, galbūt ir nuolaidas, nes perkami didžiuliai medžiagų kiekiai. Be to, dažnai pirkėjui paprasčiau iš banko gauti kreditą ir pirkti įrengtą būstą iš karto. O ne įsigyti tik „plikas sienas“ ir po to ieškoti kito kredito įrengimo. Teisingai sudėliojus šią sistemą, įvedus pereinamąjį laikotarpį, valstybei tai būtų naudinga“, – sako M. Statulevičius.
Vidurinioji klasė
M. Mockus sako, kad šešėlinė rinka egzistuoja visose valstybėse ir tokia kova su šešėliu kaip dabar, kai jis praktiškai liečia patį smulkiausią verslą – jį išstumia iš rinkos ir ją palieka didiesiems – ne visada logiška.
„Mums reikalinga vidurinioji klasė. Pavyzdžiui, jei parduodame butus tik su apdaila, iš rinkos išstumiame pavienius apdailininkus ir tą rinkos dalį atiduodame didžiosioms įmonėms. Bus panašiai, kaip su prekybos centrais miestų centruose, kurie sunaikino mažuosius prekybininkus. Tai neteisingas kelias“, – dėlioja A. Mockus ir siūlo tiesiog padaryti patrauklią mokestinę sistemą.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iki 10 tūkst. svarų per metus pajamos neapmokestinamos. Iš kitos pusės, šešėlį reikia judinti, tačiau tai daugiau atsakingų institucijų, o ne licencijų ir draudimų reikalas.
„Manau, kur kas didesnis šešėlis nei statybose - tai būsto nuoma. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija pagrasina, tačiau realių veiksmų nėra. Legalūs vystytojai, jei jie mokės visus mokesčius, negali konkuruoti“, – siūlo M. Statulevičius.