DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš leidyklos „Vaga“ knygos „Tvarkingų namų stebuklas“.
Pirma pradinėje mokykloje man patikėta vieša užduotis buvo „tvarkymas“. Puikiai atsimenu tą dieną. Visi rungtyniavo dėl tokių darbų kaip mokyklos gyvūnėlių šėrimas arba gėlių laistymas, bet mokytojai paklausus „Kas norėtų būti atsakingas už klasės sutvarkymą ir išvalymą?“, niekas, išskyrus mane, nepakėlė rankos.
O aš ją pakėliau su didžiuliu užsidegimu. Žvelgdama atgal suprantu, kad mano potraukis tvarkytis mane veikė jau nuo ankstyvų dienų. Iš ankstesnių knygos skyrių jau žinote, kaip aš leidau dienas mokykloje, su džiaugsmu ir ryžtingai tvarkydama klasę, spinteles ir knygų lentynas.
Kai papasakoju savo istoriją, žmonės dažnai sako: „Tau labai pasisekė, kad tokiame ankstyvame amžiuje jau žinojai, kas tau patinka. Pavydžiu tau. Aš net neįsivaizduoju, ką labiausiai norėčiau veikti...“ Bet, tiesą sakant, aš tik visai neseniai suvokiau, kaip man patinka tvarkyti. Nors beveik visą savo laiką leidau švarindama, mokydama savo klientus jų namuose ir skaitydama paskaitas, bet mano jaunystės svajonė buvo ištekėti.
Tvarkymasis buvo tokia neatsiejama mano kasdienio gyvenimo dalis, kad tik pradėjusi savo verslą suvokiau, kad tai gali tapti mano profesija. Kai žmonės manęs klausdavo, ką man patinka daryti, ilgai svarstydavau, kol galiausiai iš bėdos pasakydavau „Skaityti knygas“, tuo pat metu spėliodama „Ką gi iš tiesų man patinka veikti?“ Buvau visiškai pamiršusi, kad pradinėje mokykloje mane paskyrė atsakingą už klasės tvarką.
Praėjus penkiolikai metų, tvarkantis kambarį, mane staiga persmelkė prieš akis iškilęs prisiminimas. Mintyse išvydau, kaip mano mokytoja ant lentos užrašo mano vardą, ir savo pačios nuostabai suvokiau, kad šia sritimi domėjausi nuo mažų dienų.
Prisiminkite savo mokyklos laikus ir ką jums tuo metu patikdavo veikti. Galbūt buvote atsakingi už gyvūnėlių šėrimą, o gal mėgdavote piešti? Kad ir kokia tai buvo veikla, tikėtina, kad tai vienaip ar kitaip susiję su tuo, kuo užsiimate šiandien. Tikriausiai tai tapo neatsiejama nuo jūsų gyvenimo, net jei įgijo kitokią išraišką. Veiklų, kuriomis jums patinka užsiimti, esmė bėgant laikui išlieka ta pati. Namų sutvarkymas puikus būdas jas atrasti.
Viena mano klientė – buvusi mano artima mokyklos draugė. Nors iš pradžių baigusi studijas ji dirbo didelėje informacinių technologijų įmonėje, ką jai iš tiesų patinka daryti, vėliau atrado tvarkydamasi.
Kai jau sutvarkėme jos namus, ji peržvelgė savo knygų lentyną, kurioje dabar puikavosi tik ją dominančios knygos, ir suvokė, kad visos jos buvo apie socialinę gerovę. Daugybė knygų, kurias pradėjusi dirbti buvo įsigijusi mokytis anglų kalbos ar tobulinti administracinių įgūdžių, iškeliavo, o knygos apie socialinę gerovę, kurias ji nusipirko dar mokydamasi mokykloje, liko.
Žvelgdama į jas, ji prisiminė, kad prieš įsidarbindama informacinių technologijų įmonėje daug metų savanoriavo kaip auklė. Staiga ji suvokė, kad norėtų prisidėti prie visuomenės gerovės ir kurti tokią visuomenę, kurioje mamos galėtų dirbti, nesijaudindamos dėl savo vaikų. Pirmą kartą atradusi savo aistrą, po mano mokymų ji metus studijavo ir ruošėsi, tada išėjo iš darbo ir įkūrė įmonę, teikiančią vaikų priežiūros paslaugas. Dabar ji turi daug klientų, kurie pasitiki jos teikiamomis paslaugomis, o ji nepaliauja mėgautis kiekviena diena, ieškodama, kaip dar galėtų patobulinti savo verslą.
„Sutvarkiusi savo namus, atradau, ką iš tiesų norėčiau daryti.“ Dažnai tenka išgirsti klientus sakant šiuos žodžius. Daugumai tvarkymosi patirtis padeda su didesniu įkarščiu atsiduoti savo darbui. Kai kurie įkuria nuosavas įmones, kiti pakeičia darbovietes, bet dalis dar labiau susižavi savo profesija.
Be to, su didesniu užsidegimu imasi savo pomėgių, labiau mėgaujasi savo namais ir šeimos gyvenimu. Jie neišvengiamai suvokia, ką mėgsta, todėl kasdienis jų gyvenimas tampa daug įdomesnis. Nors galime geriau save pažinti prisėdę ir panagrinėję savo savybes arba įsivardiję kitų žmonių nuomonę apie mus, mano įsitikinimu, būtent tvarkymas yra geriausias būdas. Juk mūsų turimi daiktai glaudžiai susiję su visais mūsų kada nors gyvenime priimtais sprendimais. Tvarkydami peržiūrime visus daiktus ir taip galime išsiaiškinti, kas iš tiesų mums patinka.
Stebuklingas tvarkymosi poveikis visiškai pakeičia mūsų gyvenimus
„Iki šiol maniau, kad svarbu daryti tai, kas kaip nors papildytų mano gyvenimą. Todėl nuolat plėčiau žinias, lankydama seminarus ir studijuodama. Bet jūsų mokymuose, kaip sutvarkyti savo gyvenamąją erdvę, pirmą kartą supratau, kad su kuo nors atsisveikinti savo gyvenime yra net svarbiau, nei papildyti gyvenimą kuo nors nauju.“ Šią mintį išsakė viena trisdešimtmetė klientė, kuriai patiko mokytis ir kuri palaikė daug ryšių. Pabaigus mano mokymus, jos gyvenimas apsivertė. Sunkiausia jai buvo skirtis su savo milžiniška seminarų užrašų ir dalijamosios medžiagos kolekcija, bet kai galiausiai ryžosi ją išmesti, pasijuto tarsi nuo jos pečių būtų nusiritusi didžiulė našta.
Atsikračiusi 500 knygų, kurias ketino kurią dieną paskaityti, ji netruko suprasti, kad kasdien gauna vis naujos informacijos. O išmetus šūsnį vizitinių kortelių, jai pradėjo skambinti žmonės, su kuriais ji seniai norėjo susitikti, taigi dabar ji su jais susitiko be jokių pastangų. Nors anksčiau ji domėjosi dvasiniu tobulėjimu, pabaigusi mano mokymus patenkinta pasakė: „Tvarkymo poveikis didesnis nei fengšui, gydančių akmenų ir kitų dvasinio poveikio priemonių.“
Nuo to laiko ji visa galva pasinėrė į naują gyvenimą, išėjo iš ankstesnio darbo ir rado leidėją savo knygai. Tvarkymas iš pagrindų pakeičia žmogaus gyvenimą. Tai taikytina visiems be išimties. Poveikis, kurį vadinu „tvarkymosi stebuklu“, yra neprilygstamas. Kartais paklausiu savo klientų, kaip po mokymų pasikeitė jų gyvenimas. Nors jau pripratau prie jų atsakymų, iš pradžių net aš pati suglumdavau juos išgirdusi. Visų, kurie kruopščiai ir nuodugniai susitvarkė vienu ypu, gyvenimai iš pagrindų pasikeitė.
Anksčiau minėta klientė visą gyvenimą buvo netvarkinga. Kai jos mama išvydo sutvarkytą dukros kambarį, taip tuo susižavėjo, kad ir pati užsirašė į mano mokymus. Nors ji tikėjo esanti tvarkinga, vos žvilgtelėjusi į dukros kambarį, įsitikino, kad vis dėlto nėra tokia tvarkinga. Jai taip patiko atsikratyti daiktais, kad be jokio gailesčio išmetė 250 dolerių jai atsiėjusius arbatos gėrimo ceremonijos įrankius ir su džiaugsmu laukė, kada atvažiuos šiukšlių surinkėjai. „Anksčiau visai nepasitikėjau savimi.
Vis galvodavau, kad turiu ką nors pakeisti, kad turiu tapti kitokia, bet dabar suvokiau, kad gerai, kokia esu. Išmokusi aiškiai įvertinti daiktus, įgijau pasitikėjimo savimi.“ Kaip matote iš jos atsiliepimo, vienas iš stebuklingų tvarkymosi padarinių yra pasitikėjimas savo sprendimų pri- ėmimo gebėjimais.
Tvarkytis – tai paimti kiekvieną daiktą į rankas, paklausti savęs, ar jis kelia jums džiaugsmą, ir tuo remiantis nuspręsti, ar jį pasilikti, ar išmesti. Pakartoję šį veiksmą šimtus ir tūkstančius kartų, mes savaime įgyjame įgūdžių priimti sprendimus. Žmonės, kuriems trūksta ryžto priimti sprendimus, nepasitiki savimi. Man taip pat kažkada stigo pasitikėjimo savimi. Bet mane išgelbėjo tvarkymasis.
