DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš leidyklos „Vaga“ knygos „Tvarkingų namų stebuklas“.
Bet tai nereiškia, kad jie išmetė visas savo knygas. Veikiausiai knygos dabar laikomos indaujoje. Knygų lentynos indaujoje – daiktų laikymo sprendimas, kurį naudoju nuolat. Jeigu jūsų indauja lūžta nuo daiktų, gali atrodyti, kad knygos ten niekaip netilps.
Tiesą sakant, turbūt taip mano 99 procentai mano skaitytojų. Bet iš tiesų erdvės ten gali būti daugiau nei pakankamai. Jūsų kambaryje yra tiek erdvės, kiek reikia daiktams sudėti. Nebesuskaičiuočiau, kiek kartų žmonės man skundėsi, kad jiems trūksta erdvės, bet vis dar neaptikau tokių namų, kuriuose nebūtų pakankamai vietos daiktams laikyti.
Iš tiesų bėda ta, kad turime kur kas daugiau daiktų, nei reikia ar norime turėti. Išmokę atsirinkti daiktus, pasiliksite tik tuos, kurie puikiai tilps jūsų dabartiniuose namuose. Tai yra tvarkymosi stebuklas. Gali būti sunku patikėti, bet mano metodas, pagal kurį pasiliekate tik tai, kas jums kelia džiaugsmą, leidžia būtent taip tiksliai atsirinkti daiktus.
Atsikračius nereikalingų daiktų, bus lengva nuspręsti, kur sudėti kitus daiktus, nes liks tik trečdalis ar vos ketvirtadalis to, ką iš pradžių turėjote. Tačiau jei daiktus dėlioti pradėsite dar neatsikratę jų pertekliaus, kad ir kiek tvarkytumėtės, kad ir kokius veiksmingus daiktų laikymo metodus naudotumėte, netrukus vėl skęsite betvarkėje. Gerai tą žinau, nes ir man taip buvo. Taip, ir man taip pat.
Nors dabar bandau jus perspėti, kad, neatsikratę nereikalingų daiktų, nesistengtumėte tapti daiktų laikymo ekspertais, nors raginu jus išmesti viską apie daiktų išdėstymą iš galvos, ne taip seniai mano pačios mintys sukosi tik apie tai, kaip sudėlioti daiktus. Rimtai apie tai mąsčiau nuo tada, kai man suėjo penkeri. Taigi ši mano gyvenimo dalis ilgesnė nei toji, kurią skyriau atsikratymo daiktais aistrai, nes šia užsidegiau jau būdama paauglė. Iki tol beveik visą laiką leisdavau vienoje rankoje įsitvėrusi knygos ar žurnalo, bandydama visus įmanomus daiktų saugojimo metodus ir darydama vieną klaidą po kitos.
Savo kambaryje, kitų namiškių kambariuose, galų gale net ir mokykloje leidau dienas tyrinėdama stalčių ir spintelių turinį. Stumteldavau daiktus po kelis milimetrus, vildamasi, kad šįkart pavyks surasti tobulą išdėstymą. „O jeigu šią dėžutę perkelčiau į čia?“ „Gal vertėtų išimti šį skirtuką?“ Kad ir kur būčiau, užsimerkdavau ir mintyse perstumdydavau indaujoje ar kambaryje esančius daiktus, tarsi jie būtų dėlionės detalės. Visą vaikystę paskyrusi šiam klausimui, patikėjau iliuzija, kad daiktų išdėstymas yra tarsi daug protinių pastangų reikalaujantis žaidimas, kai duotoje erdvėje turi racionaliai išdėlioti kuo daugiau daiktų.
Jei tarp baldų būdavo likęs koks tarpas, į jį įstumdavau kokią dėžę ar krepšį su daiktais ir džiūgaudavau, kad toji erdvė pagaliau užpildyta. Kažkuriuo metu į daiktus ir net į savo pačios namus ėmiau žiūrėti kaip į priešą, kurį privalau nugalėti, todėl visą laiką gyvenau patirdama kovinės parengties būseną.
Daiktų išdėliojimas: kuo paprasčiau, tuo geriau
Tik pradėjusi verslą, maniau, kad turiu parodyti, jog sugebu rasti stebuklingus daiktų laikymo būdus, tokius sumanius sprendimus, kokie mirga žurnalų puslapiuose, pavyzdžiui, lentynos, idealiai telpančios į siaurą nišą, kurios niekas daugiau nebūtų sugalvojęs taip panaudoti. Kažkodėl buvau įsitikinusi, kad tik taip įtiksiu savo klientams.
Vis dėlto paaiškėjo, kad tokie sumanūs sprendimai dažniausiai yra nepatogūs naudoti, taigi nebent paglosto juos sumaniusio dizainerio ego. Pateiksiu vieną pavyzdį. Kartą padėdama vienai klientei susitvarkyti namus, užtikau sukamą padėklą, tokį, koks naudojamas kinų restoranuose ant stalo pritaisyti papildomam besisukančiam stalviršiui. Anksčiau mano klientė ant jo laikė pastačiusi mikrobangų krosnelę, bet krosnelės ji jau seniai nebeturėjo. Tik jį pamačius man šovė išganinga mintis, kad jį galima būtų panaudoti daiktams laikyti.
Ilgai sukau galvą, kur galima būtų jį pastatyti, nes tai buvo gan platus ir aukštas daiktas. Bet staiga mano klientė užsiminė, kad turi tiek daug padažų salotoms, kad nebežino, kaip su jais susitvarkyti. Atidariau nurodytą spintelę ir, žinoma, ji buvo užgrūsta padažų salotoms buteliukų. Visus juos išėmiau ir pabandžiau vidun įsprausti sukamą padėklą. Jis puikiai tilpo. Sukroviau ant jo buteliukus ir štai! Sukūriau naują vietą daiktams laikyti, kuri atrodė tvarkingai ir žaviai lyg parduotuvės vitrinoje.
Vos pasukusi padėklą, šeimininkė galėjo pasiekti bet kurį norimą buteliuką. Kaip patogu! Mano klientė buvo sužavėta ir atrodė, kad viskas puiku. Deja, netrukus supratau, kad klydau. Per kitą pamoką apžiūrėjau virtuvę. Nors didžioji jos dalis buvo švari ir tvarkinga, atidariusi spintelę, kurioje buvo salotų padažai, viduje pastebėjau netvarką. Kai jos apie tai pasiteiravau, mano klientė paaiškino, kad kiekvieną kartą, vos tik pasukdavo padėklą, kai kurie buteliukai nuslysdavo ir išsipildavo. Be to, ji turėjo per daug buteliukų, todėl dalį sustatė ant paties padėklo pakraščio, o taip sukti buvo daug sunkiau.
Kaip matote, buvau taip susitelkusi į tai, kaip panaudoti sukamą padėklą daiktams laikyti, kad nė neatkreipiau dėmesio į tai, kokius daiktus ant jo sudėjau – juk tai buvo buteliai, kurie gali lengvai nuslysti ir parvirsti. Geriau pagalvojusi supratau, kad nėra jokio reikalo pasiekti tai, kas laikoma spintelės gilumoje, todėl sukamo padėklo visai nereikėjo. Be to, apskrita forma išvis nėra tinkama daiktams laikyti, nes užima per daug vietos ir palieka daug neužpildytos erdvės.
Taigi sukamą padėklą išėmiau, buteliukus sustačiau į kvadratinę dėžutę ir vėl užkėliau į spintelę. Šis metodas buvo paprastas ir plačiai naudojamas, bet, mano klientės požiūriu, buvo kur kas patogesnis. Pasimokiusi iš šios patirties, priėjau prie išvados, kad daiktų laikymo sprendimai turi būti kuo įmanoma paprastesni.
Nėra reikalo išgalvoti painių strategijų. Sudvejoję, koks sprendimas yra geriausias, patarimo kreipkitės į savo namus arba į daiktą, kuriam ieškote vietos. Dauguma žmonių supranta, kad netvarka namuose įsivyrauja dėl daiktų pertekliaus. Tai kodėl mes turime per daug daiktų?
Dažniausiai todėl, kad patys nesuvokiame, kiek ko turime. O to nesuvokiame dėl to, kad mūsų daiktų laikymo sprendimai yra per daug painūs. Ar pavyks neaptekti daiktais, priklauso nuo to, ar jūsų daiktų išdėstymo sistema yra pakankamai paprasta. Neperkrautos erdvės paslaptis – daiktus išdėstyti taip paprastai ir aiškiai, kad tik žvilgtelėję žinotumėte, ko kiek turite.
Paprastumą ir aiškumą paminėjau neatsitiktinai. Neįmanoma įsiminti kiekvieno daikto, net jei kiek aiškiau išdėstome daiktus. Savo namuose stengdavausi viską išdėlioti kuo paprasčiau, bet ir ten kartais atsirasdavo visiškai užmirštų kokioje nors spintelėje arba stalčiuje tūnančių daiktų. Jeigu daiktus laikyčiau naudodama sudėtingesnę sistemą, pavyzdžiui, jei daiktus suskirstyčiau į tris grupes pagal daiktų naudojimo dažnumą arba pagal sezoniškumą, esu tikra, kad kur kas daugiau daiktų liktų pelyti tamsoje. Taigi verčiau daiktus išdėliokime kuo įmanoma paprasčiau.
