Atliekų rūšiavimas mieste
Daugiabučių namų gyventojai yra pažįstami su atliekų tvarkymo taisyklėmis, tačiau, nepaisant to, jiems vis dar iškyla klausimų. Pavyzdžiui: ar galima savo namuose sukauptas komunalines atliekas mesti į kitam daugiabučiui priklausančius konteinerius, jeigu jų konteineriai yra pilni? Taip pat, ką daryti, jeigu šalia daugiabučio nėra rūšiavimo konteinerių – ar tokiu atveju atliekas galima mesti į kitam daugiabučiui priklausančius rūšiavimo konteinerius?
Gyventojams kyla klausimų ir dėl atliekų, metamų į daugiabučio konteinerius, kilmės: ar galima į daugiabučiui priklausantį konteinerį mesti atliekas, sukauptas ne registruotoje gyvenamojoje vietoje, pavyzdžiui, sodyboje? O jeigu atliekas iš sodybos žmogus išmes kitam daugiabučiui priklausančiame konteineryje?
„Delfi Būstas“ apie atliekų tvarkymą pasiteiravo kelių institucijų: Vilniaus miesto savivaldybės, kuri, kaip ir kitos savivaldybės, organizuoja atliekų tvarkymą joms priklausančiose teritorijose, ir Aplinkos apsaugos instituto, kuris gyventojams suteikia informacijos apie atliekų tvarkymą.
Taisyklės – aiškios
Vilniaus miesto savivaldybė klausimus perdavė Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Vasa“, kurios vadovas Rimantas Juknevičius teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojai privalo naudotis konteinerių objektui priskirtais mišrių komunalinių atliekų konteineriais. Jis pabrėžia, kad draudžiama pilti mišrias komunalines atliekas į kitiems atliekų turėtojams priskirtus konteinerius. Kitaip tariant, net jei į jūsų konteinerį nebetelpa šiukšlės, į kito daugiabučio konteinerius mesti atliekų jūs negalite.
„Atsižvelgdami į atliekų vežėjo pateiktus duomenis, Registre vykdome mišrių komunalinių atliekų konteinerių priskyrimą nekilnojamojo turto objektams. Jeigu nustatoma, kad savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjo pateikti duomenys yra netikslūs ar neteisingi, vežėjas privalo pataisyti duomenis. Jeigu kyla neatitikimų, neaiškumų arba ginčų dėl konteinerio priskyrimo, konteinerio priskyrimo duomenis patiksliname“, – komentuoja R. Juknevičius.
Jis tęsia, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama namų prie naujai įrengiamų pusiau požeminių konteinerių priskyrimui, nes faktinė situacija gali skirtis nuo planuotos.
„Atsižvelgiant į tai, raginame gyventojus naudotis jiems priskirtais konteineriais bei informuoti mus apie priskyrimo netikslumus. Gyventojai jiems priskirtus konteinerius gali matyti VASA savitarnoje, priskirti konteineriai nurodomi tikrinant grafikus“, – informuoja pašnekovas.
Ar galima už atliekų išmetimą ne į savo konteinerį gauti baudą? R. Juknevičius informuoja, kad
administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, tačiau atsakomybė už pažeidimus yra individualizuota, todėl pažeidimus tiriantys tarnautojai visada išsiaiškina aplinkybes, elgesio motyvus ir pan. Atsakomybę už minėtų taisyklių pažeidimus taiko įgalioti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Taigi, išmetę atliekas ne į savo konteinerį ir dėl tokio elgesio paskųsti, galite sulaukti skambučio ir prašymo pasiaiškinti.
Bet ką daryti, jeigu jūsų konteineris pilnas? Kaip „Delfi Būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, atliekų turėtojai turi nepalikti šalia konteinerių jokių atliekų.
„Jeigu konteineriai yra perpildyti, siūlome skambinti Administratoriaus tel. Nr. 8 650 04 949 arba trumpuoju tel. Nr. 1895. Yra įdiegta galimybė apie neaptarnavimą pranešti tiesiogiai vežėjui, kad jis galėtų operatyviai reaguoti į pranešimus. Jeigu konteineriai persipildo, Administratorius sprendžia dėl aptarnavimo grafiko dažninimo, papildomų konteinerių įrengimo“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Ne mieste susidariusios atliekos
Kitas gyventojams aktualus klausimas, ypač vasaros metu, kur galima mesti atliekas, susidariusias ne toje gyvenamojoje vietoje, kur jis yra registruotas, pavyzdžiui, sodyboje, kuriai nėra teikiamos atliekų išvežimo paslaugos. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad jos teritorijoje galioja tokia tvarka, jog visi namų ūkiai, kuriuose susidaro atliekų, turėtų naudotis jiems priskirtais bendrais arba individualiais konteineriais, o jeigu taip nėra, tuomet atliekų turėtojas turėtų pateikti prašymą dėl konteinerio. Tiesa, yra ir išimčių.
„Jeigu mišrios komunalinės atliekos susidarė sode, atliekas reikėtų rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir mesti į atitinkamos paskirties konteinerius (jeigu nėra individualaus konteinerio, atliekos turi būti metamos į artimiausią priskirtą bendro naudojimo atliekų konteinerį)“, – informuoja savivaldybė.
Ką daryti su rūšiuotomis atliekomis?
Jau kurį laiką Lietuvoje populiarinamas atliekų rūšiavimas. Pagal atliekų tvarkymo taisykles, bendro naudojimo pakuočių atliekų konteineriais gali naudoti visi gyventojai, tačiau kai kurie gyventojai, norintys rūšiuoti, susiduria su problema, kad neturi kur mesti išrūšiuotų atliekų. Pavyzdžiui, sostinėje kai kuriuose mikrorajonuose rūšiavimo konteinerių tikrai mažai, dažniausiai jais naudojasi keli daugiabučiai, arba rūšiavimo konteineriai stovo per toli nuo daugiabučio ir pan.
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad kažkada atliekų rūšiavimas Vilniuje turėtų palengvėti. Šiuo metu yra statomi pusiau požeminiai konteineriai ir taip yra tankinamas pakuočių atliekų konteinerių tinklas. Tiesa, bet kur statyti konteinerių taip pat negalima, kai kuriuose labai tankiuose rajonuose pastatyti ne tik rūšiavimo, bet ir kitus konteinerius nėra vietos, nes kitu atveju jie gali atsidurti ir per daug arti daugiabučio.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė vykdo požeminių ir pusiau požeminių konteinerių plėtrą, kuriuose iškart statomi rūšiavimui skirti konteineriai. Šiuo metu vyksta pirmasis plėtros etapas, tačiau jau yra suplanuotas ir antrasis. Po antrojo etapo pabaigos, praktiškai kiekvienas vilnietis galės rasti rūšiavimo konteinerius 150 m atstumu nuo namų (išskyrus individualias valdas, kurios nuosekliai bus aprūpinamos individualiais rūšiuojamų atliekų konteineriais)“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Kol kas, jeigu rūšiavimo konteineris per toli, iki jo teks paeiti.
Teršėjas moka
Jeigu gyventojams kyla klausimų dėl atliekų tvarkymo, geriausia vadovautis principu „teršėjas moka“. Kaip „Delfi Būstas“ sako Aplinkos apsaugos instituto (AAI) vadovas Alfredas Skinulis, atliekų sistemoje buvo, yra ir bus pagrindinis principas – „aš teršiu, aš ir susimoku“. Nors atliekų tvarkymą ir tvarkymo taisykles kiekviename mieste nustato savivaldybės, vadovaudamosios bendrais reglamentais ir įstatyminiais aktais, taisyklėse visada galioja principas „teršėjas moka“.
„Tas, kas sukuria atliekas, turi ir sumokėti. Tuo pačiu principu padaryta ir savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Jeigu aš gyvenu Vilniuje, pagaminu atliekas Vilniuje – bet kokias, nesvarbu, aš už jas turiu susimokėti. Tas pats liečia ir kitas savivaldybes. Principą, iš ko susideda atliekų mokestis, nustato pati savivaldybė, remdamasi bendrais įstatyminiais aktais. Šiaip yra dvi atliekų mokesčių dalys – kintamoji ir paprasta, susieta su gyventojų skaičiumi, NT plotu ar pan.“, – pažymi pašnekovas.
A. Skinulis pabrėžia, kad tokiu principu turi vadovautis ir tie gyventojai, kuriems atliekų susidaro ne jų gyvenamojoje vietoje, pavyzdžiui, sodyboje ar sode.
„Kiekvienas gyventojas, nesvarbu, ar tai yra jo sodyba, ar nuolatinė gyvenamoji vieta, turėtų turėti konteinerį, turi priduoti atliekas ten, kur jis yra, kur atliekos susidaro. Savivaldybė turi užtikrinti jų surinkimą, rūšiavimą, perdirbimą ir pan. Ten, kur teršėjas nemoka, tai principas paprastas: neturiu – vežu kur nors pakeliui. Tai savivaldybė turėtų atliekas surinkti ten, kur jos susidaro, ir ten turi būti už jas susimokama. Tai manau, kad turėtų būti taikomas principas ir etikos prasme, ir teisine prasme, kad teršėjas moka. Tai ten, kur sukuriu atliekas, kur jas palieku, ten ir turiu susimokėti“, – pažymi pašnekovas.
Kitokia situacija yra dėl rūšiavimo konteinerių. Pasak A. Skinulio, rūšiavimo konteineriai (popieriui, stiklui ir pan.) yra bendri, todėl gyventojai išrūšiuotas atliekas gali mesti į jiems patogiausius konteinerius.
„Rūšiavimo konteineriai yra bendri, todėl gyventojai popierių, stiklą gali mesti į bet kuriuos rūšiavimo konteinerius. Kuo daugiau išrūšiuos, tuo geriau. Tik reikia įvertinti tai, kad ir rūšiavimo, ir nerūšiavimo konteinerių atliekos yra perrūšiuojamos. Tačiau kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, tokiu būdu yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Jeigu popierių mes įmesime į paprastą konteinerį, ant jo primesime bioskaidžių atliekų, tai jis jau taps nebeperdirbamu“, – sako atliekų specialistas.