Didžioji dalis gyventojų net nežino, kad susimoka
Lietuvoje už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos miestų savivaldybės ar jų įmonės – jos rūpinasi savivaldybei priklausančių konteinerių ir aikštelių priežiūra, taip pat skaičiuoja ir organizuoja rinkliavos už atliekų tvarkymą surinkimą, atsiskaito su atliekų vežėjais bei administruoja gyventojų užklausas.
Už stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekas, kurias gyventojai išrūšiuoja į pakuočių atliekų konteinerius, bei jų tvarkymą yra atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Daugelis gyventojų to net nežino, tačiau, įsigydami prekes, jie sumoka į kainą įskaičiuotą užstatą už vienkartinę pakuotę, kurioje atkeliauja pats gaminys, t. y. automatiškai susimoka ir už jos sutvarkymą. Pinigai, įskaičiuoti į prekės kainą, atitenka prekių gamintojams ir importuotojams, kurie yra įsipareigoję tokias pakuotes sutvarkyti ir perdirbti. Kitu atveju jie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Namų kiemai skęsta šiukšlėse
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė sako, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema stringa visuose regionuose. Nors gyventojai kasdien moka už pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau tam skirti konteineriai įprastai būna perpildyti – gyventojų namų kiemai tiesiog skęsta šiukšlėse.
To priežastis - konteineriai ištuštinami per retai, todėl aplink juos kaupiasi nebetelpančios popieriaus, stiklo ir plastiko atliekos. Greta konteinerių nusidriekus šiukšlių kolonoms, gyventojai netenka ryžto savo šiukšlių rūšiuoti. Atliekas palikti prie perpildytų konteinerių draudžiama, tad dalis atsakingų gyventojų pakuotes išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tokiu atveju pakuotės lieka ne tik neperdirbtos, bet ir didina mišrių komunalinių atliekų kiekį. Pakuočių atliekas metant į mišrių atliekų konteinerius, jos patenka į sąvartyną ir gyventojai už atliekų tvarkymą susimoka antrą kartą.
„Jei, esant perpildytiems rūšiavimo konteineriams, gyventojas įmeta pakuotę į komunalinių atliekų konteinerį ir neišrūšiuoja arba jei pakuotė yra užteršta ir patenka į mišrių atliekų srautą, jis sumoka už ją du kartus per rinkliavą. Vadinasi, kuo aš geriau rūšiuosiu ir kuo mažiau pakuočių išmesiu į mišrių atliekų konteinerį, tuo labiau sumažės mano sąskaita už mišrių atliekų tvarkymą. Tam, kad sistema veiktų optimaliai, pakuočių atliekų konteineriai turi būti tinkamai tvarkomi, reguliariai tuštinami ir prižiūrimi, ko, deja, nėra”, – sako A. Kazlauskienė.
Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Asta Kuckaitė antrina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema šalyje neveikia taip, kaip turėtų veikti, yra paini, sudėtinga, gyventojams sunkiai suprantama.
„Šioje sistemoje susigaudyti sudėtinga net ir tiems, kurie joje dirba daug metų, tad ką jau kalbėti apie gyventojus “, - sako A. Kuckaitė.
Siekiant žiedinės ekonomikos įsitvirtinimo, interesas ir rūpestis turi būti rodomas iš visų pusių, t.y. ir iš vartotojų, ir iš viešojo bei privataus sektorių. Gyventojai turi būti edukuojami, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema. Tuo tarpu, pirkdami produktus, turi atsakingai rinktis ne tik turinį, bet ir pakuotes, o, išmesdami šiukšles, neužmiršti rūšiavimo. Jei to padaryti nepavyksta dėl perpildytų pakuočių atliekų konteinerių, atsakomybė krenta ant tuo pasirūpinti įsipareigojusių gamintojų ir importuotojų.
Savivaldybių asociacijos patarėja A. Kazlauskienė sako, kad nesurenkamų pakuočių problema darosi vis opesnė visoje Lietuvoje: „Pagrindinė problema yra didmiesčiuose, nes juose susikaupia didžiausia pakuočių atliekų koncentracija. Bet šią problemą jau imame matyti ir mažose savivaldybėse. Problema yra sisteminė ir tęsiasi ne vienerius metus. Sistema yra išsikvėpusi ir nebeveikia. Todėl šiandien mes turime daug nepatenkintų gyventojų, daug skundų, turime netvarką ir higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas prie pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių”.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos nusileisti nenori
Problema dėl netinkamai tvarkomų pakuočių atliekų labiausiai matoma didžiuosiuose šalies miestuose, ypač sostinėje. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad visuomenė nėra tinkamai informuota, kas yra atsakingas už šių atliekų tvarkymą. Gyventojai fotografuoja netvarkingus konteinerius, siunčia nuotraukas bei skundus Vilniaus miesto savivaldybei arba adresuoja juos savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA). Tačiau iš tiesų rūšiuojamų atliekų tvarkymą organizuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos, o jų pavedimu atliekas surenka samdomi vežėjai.
„Kad mieste atliekos būtų tvarkomos patenkinamai, užtikrinti turi savivaldybė, tačiau pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas patikėtas gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kurios yra suinteresuotos tai daryti kuo pigiau. Kadangi atsakomybė užtikrinti tvarką ir švarą mieste tenka ne joms, o sostinės savivaldybei, paslaugų kokybės gamintojų ir importuotojų organizacijos gerinti nenori“, - sako V. Benkunskas.
Pasak vicemero, šios organizacijos nelinkusios priimti bent pusės tuzino savivaldybės siūlymų, kurie galėtų išspęsti gyventojų problemas. Didžiausias diskusijų objektas – atliekų išvežimo dažnis. Savivaldybė prašo iš gyventojų atliekas surinkti dažniau, kad šiems nereikėtų palikti pakuočių atliekų prie konteinerių arba išmesti į mišrių atliekų šiukšliadėžes, tačiau gamintojų ir importuotojų organizacijos mano, kad tai nereikalinga.
„Jos taip pat nesutinka numatyti sankcijų atliekų vežėjams už neatliktus darbus, investuoti į tikslinę konteinerių aikštelių tinklo plėtrą, vykdyti konteinerių priežiūros, finansuoti vežėjų kontrolės paslaugų, įsteigti klientų aptarnavimo centro ar prisidėti prie VASA turimo centro išlaikymo, jei naudojamasi jo paslaugomis. Kol kas šias funkcijas atlieka Vilniaus miesto savivaldybė ir jos valdoma įmonė VASA“, - teigia V. Benkunskas.
Savivaldybės atstovai sako, kad sistemai reikalingi esminiai pokyčiai. Seimo Aplinkos apsaugos komitete jau yra užregistruotas pasiūlymas keisti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą ir jame nustatyti pareigą savivaldybėms savarankiškai vykdyti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo organizavimą. Tokiu atveju, savivaldybės galėtų nustatyti gyventojams palankesnes pakuočių atliekų surinkimo sąlygas, o gamintojų ir importuotojų organizacijoms teliktų užtikrinti atliekų vežimo ir tvarkymo paslaugų finansavimą iš lėšų, surinktų vartotojams sumokant už prekes.