„Kai šaltas lauko oras, kuriame mažai drėgmės, patalpoje sušyla, santykinis jo drėgnis sumažėja maždaug 20 proc., – teigia imunobiologė iš Yale‘io universiteto Akiko Iwasaki, – o išsausėjusiu oru virusai keliauja daug lengviau.“
Santykinis oro drėgnis – tai dydis, parodantis, kiek oras prisotintas vandens garų. Jeigu patalpos santykinis oro drėgnis – 40 proc., vadinasi, ore yra 40 proc. visos drėgmės, kurią jis pajėgus išlaikyti, rašoma portale businessinsider.com.
Kuo sausesnis oras, tuo mažesnis santykinis jo drėgnis ir tuo paprasčiau juo plisti virusams, įskaitant ir tą, kuris dabar itin aktualus, – koronavirusą.
Štai kodėl Virdžinijos technikos universiteto mokslininkė Linsey Marr, besigilinanti į koronavirusų perdavimo iš žmogaus žmogui mechanizmus, rekomenduoja įsigyti drėkintuvą ir jį naudoti namuose.
„Iš tiesų verta investuoti į drėkintuvą ir nustatyti jį veikti 40 proc. viršijantį (tačiau 60 proc. nesiekiantį) patalpos oro drėgnį palaikančiu režimu, – nurodė mokslininkė, atsakydama į portalo „Business Insider“ klausimus. – Tokiomis sąlygomis virusai daug greičiau žūva, o žmogaus imuninės sistemos atsakas yra daug veiksmingesnis nei tada, kai patalpos oras sausas.“
Drėgnio ir temperatūros poveikis koronavirusų plitimui
Kaip rodo atliktų tyrimų rezultatai, koronavirusai plinta daug lengviau esant žemai temperatūrai ir nedideliam drėgniui.
Liepos mėnesį aerozolį tyrinėjantis Ajitas Ahlawatas kartu su kolegomis nustatė, kad vietose, kuriose oras sausas, tikimybė užsikrėsti oru perduodamu koronavirusu yra didesnė negu ten, kur oras drėgnas.
Taip yra todėl, kad koronaviruso dalelės sausame ore absorbuoja mažiau drėgmės ir ilgiau išsilaiko pakilusios, todėl atsiranda nemažai šansų jų įkvėpti ir tokiu būdu pasigauti užkratą.
Reikšmės turi ir tai, kad pažemėjus temperatūros ir drėgnio lygiams, padidėja koronaviruso dalelių stabilumas, todėl jos daug lengviau susiranda naują šeimininką, vos tik šis pasirodo.
Dar svarbu, kad koronavirusai, lygiai kaip gripo virusai, yra apgaubti riebalinio sluoksnio, vadinamo lipidiniu apvalkalu, padedančiu įveikti kelionę nuo vieno asmens iki kito. Kai šilta, šis apvalkalas išsausėja daug sparčiau.
Tam apsauginiam sluoksniui kenkia ir drėgnas oras, nes jis suardo lipidinio apvalkalo struktūrą, tokiu būdu nukenksmindamas virusą.
„Norint suvaldyti koronavirusų plitimą oru patalpose, ypač jei jos prastai vėdinamos, kaip būna kai kuriose ligoninėse, mokyklose ir viešosios paskirtie pastatuose, patariama naudoti drėkintuvus“, – portalui „Business Insider“ sakė A. Ahlawatas.
Kaip ir K. Marr, patalpoje jis rekomenduoja palaikyti 40–60 proc. santykinį oro drėgnį.
Aukšta temperatūra taip pat gali apsunkinti virusų plitimą per paviršius, nors šiaip užsikrėtimai tokiu būdu – mažai tikėtini.
Birželio mėnesį atlikto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad dėl šilto oro gali sutrumpėti laikas, kurį koronavirusai išsilaiko ant kokio nors paviršiaus.
40–60 proc. santykinis oro drėgnis teigiamai veikia imuninę sistemą
A. Iwasaki buvo viena iš tų, kurie šį rudenį kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) prašydami pateikti rekomendacijas dėl patalpų oro drėgnio lygio. Aukso viduriu vėl buvo pripažintas 40–60 proc. diapazonas, mat esant tokiam oro drėgniui, per nosį ir gerklę besireiškiantis imuninės sistemos atsakas apsaugo žmogų nuo daugybės virusų.
Žmogaus imuninės sistemos apsaugos mechanizmai, pavyzdžiui, nosies sekretas, gleivės, yra veiksmingesni tada, kai oras – tinkamo drėgnio.
Gleivės padengia blakstienėlėmis vadinamas lanksčias, plaukelius primenančias ataugas, kyšančias iš kvėpavimo takų ląstelių ir atrodančias it vandenį siūbuojantys dumbliai. Blakstienėlių užduotis – sugauti virusų daleles ir neleisti joms patekti į plaučius.
Po neseniai atlikto tyrimo A. Iwasaki pateikė išvadas, kad mažas oro drėgnis lemia gleivių išsausėjimą, o kai šio sutepamojo skysčio nelieka, apsauginės blakstienėle susiploja ir netenka gebėjimo sustabdyti virusus.
Perlenkti lazdos taip pat negalima
Rūpinantis tinkamu oro drėgniu svarbu nepersistengti.
„Šiukštu neviršykite 65 proc. ribos, nes tokiu atveju ims veistis pelėsiai“, – perspėja L. Marr.
Patalpose, kuriuose veisiasi pelėsiai, paūmėja astma, be to, daugelis žmonių yra alergiški pelėsių sporoms.
Šiai nuomonei pritaria ir A. Ahlawatas: 60 proc. viršijantis oro drėgnis sukels tam tikrą diskomfortą patalpoje esantiems žmonėms, nurodo jis.
Vis dėlto oro drėkintuvų, kaip virusų plitimą stabdančių priemonių, naudojimo idėjai pritaria ne visi specialistai.
„Šis metodas nėra patvirtintas ir gali turėti labai nepageidautinų pasekmių, – leidiniui „Elemental“ lapkričio mėnesį sakė Donaldas Miltonas, aplinkos higienos profesorius iš Merilando universiteto. – Aš tokio būdo nerekomenduoju.“
L. Marr taip pat perspėjo, kad drėkintuvo tikrai nereikia laikyti panacėja, garantuotai sustabdančia virusų plitimą.
„Svarbiausi nurodymai išlieka, kokie buvę, – dėvėti veido kaukę, laikytis saugaus atstumo, tinkamai vėdinti patalpas ir (arba) filtruoti orą bei dažnai plautis rankas“, – nurodė ji.