Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis – per didelė namų drėgmė

Kaip skelbiama daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ pranešime spaudai, juodos dėmės ir nemalonus kvapas – du pagrindiniai požymiai, rodantys, kad namuose susiduriate su pelėsio problema.

Namuose atsiradęs pelėsis gali sukelti ne tik estetines, bet ir sveikatos problemas. Pelėsis – grybas, kuris gali sukelti alergines reakcijas, galvos skausmus ir net kvėpavimo takų uždegimą bei pažeisti nervų sistemą.

Pelėsis ima kauptis tada, kai namuose padidėja oro drėgmė, kuri tinkamai neišgarinama. Drėgmės lygis gali pakilti dėl įvairiausių priežasčių: nepakankamo patalpų vėdinimo, šildymo, kambariuose džiovinamų skalbinių, uždengiamų radiatorių ar intensyviai gaminant maistą.

Patikrinkite, ar tinkamai veikia namų ventiliacija

Jeigu namuose netinkamai veikia oro ventiliacinė sistema, jie vėdinami nepakankamai, todėl pakilusi drėgmė niekur nedingsta ir ima kauptis šalčiausiose namų vietose, tokiose kaip langai, sienos, kampai.

Norint suprasti, ar namuose tinkamai veikia oro išmetimo ventiliacinė sistema, galima atlikti paprastą testą.

„Ventiliacijos veikimą galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie ventiliacijos angos pridėkite degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį. Jeigu liepsna krypsta į vėdinimo kanalą, vadinasi, ventiliacijos sistema veikia. Jeigu oras pučiamas atgal į patalpas, liepsna kryps nuo ventiliacijos angos – tai ženklas, kad ventiliacija neveikia,“ – sako specialistas Deividas Karalius.

Jeigu matote, kad ventiliacijos sistema neveikia, paprastai problema slypi užterštuose vėdinimo kanaluose. Juose ilgainiui kaupiasi dulkės, įvairios atliekos, iš gartraukių surinkti riebalai, dėl kurių vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka. Norint ją pagerinti, vėdinimo kanalus būtina tinkamai išvalyti.

Asociatyvi nuotr.

Reguliariai vėdinkite namus ir palaikykite tinkamą temperatūrą

Siekiant namuose išvengti pelėsio taip pat svarbu reguliariai vėdinti namų patalpas atidarant langus. Tai itin aktualu senos statybos namuose, nes juose, paprastai, prasčiau veikia daugiabučio ventiliacijos sistema, o drėgmė kaupiasi lengviau.

Svarbus ne tik drėgmės mažinimas namuose, bet ir tinkamos vidaus oro temperatūros palaikymas: temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos.

„Rekomenduojame kiekvienuose namuose matuoti tiek oro temperatūrą, tiek drėgmę. Temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos, o drėgmės lygis būti 40-60 proc.“,– pasakoja D. Karalius.

Pasak specialisto, patalpas vėdinti reikia trumpai, bet intensyviai. Papildomai atverti langus rekomenduojama ir tais atvejais, kai gaminama ir namuose susikaupia daugiau garų, ar kambariuose džiovinami skalbiniai. Jeigu drėgmės lygio sumažinti natūraliomis priemonėmis nepavyksta, tam efektyviai taip pat padėti specialūs prietaisai – sausintuvai.

Pelėsis gali signalizuoti ir apie langų problemas

Atšalus lauko oro temperatūrai ir prasidėjus šildymo sezonui namuose neretai ima rasoti langai, o dėl pastovios drėgmės langų angokraščiuose, sienų kampuose atsiranda pelėsis.

Jeigu net ir tinkamai vėdinant patalpas, palaikant reikiamą temperatūrą ir drėgmę rasos nuo langų išvengti nepavyksta, greičiausiai problema slypi languose.

Pelėsis

Pasak specialisto, jeigu langai sumontuoti nekokybiškai arba per laiką yra pakitusi jų išorinė apdaila, pro lango angokraščius į patalpas patenka šaltas oras, susidaro rasos taškas, peršąlą ir ant langų kaupiasi pelėsis. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į langų specialistus ir langus tvarkyti arba keisti.

Problema gali slypėti ir nesandariame namo fasade

Gyvenantys daugiabučiuose blokiniuose namuose taip pat neretai susiduria su nesandarių namo fasado siūlių keliamomis problemomis. Per laiką šios siūlės, jungiančios pastato blokus, tampa nehermetiškos, pro jas patenka drėgmė ir namuose atsiranda pelėsis.

Paprastai tokiais atvejais ima šlapti ir pelyti išorinės buto sienos. Deja, bet tokiais atvejais nei buto vėdinimas, nei tinkama vidaus oro temperatūra pelėsio problemos išspręsti nepadės.

„Tam, kad drėgmė per fasadą į butą daugiau nesiskverbtų, būtina daugiabučio fasadą tvarkyti jo siūles hermetizuojant, o blokus dažant termokeraminiais dažais,“ – pataria specialistas.

5 faktai apie pelėsį

Kaip neseniai buvo rašoma dienraštyje „Sekundė“, pelėsis bute nėra vien tik nepatrauklios dėmės ant sienų ar nemalonus kvapas. Minėto dienraščio straipsnyje dalinamasi 5 faktais apie pelėsį.

1. Pelėsis gali atsirasti bet kur

Pelėsis – tai mikroskopiniai grybai, galintys gyventi beveik bet kurioje aplinkoje. Jie prisitaiko prie įvairių sąlygų ir randa būdų įsitvirtinti. Šie grybai gali augti ant kambarinės gėlės lapų, kruopų spintelėje ar drėgnose vietose. Nors dažnai to nematome, pelėsis atlieka svarbų vaidmenį gamtoje – jis skaido organines medžiagas ir grąžina naudingus mikroelementus į dirvą, taip skatindamas naują augimą. Pelėsis dauginasi sporomis – mikroskopinėmis dalelėmis, kurios laisvai sklinda ore. Tūkstančiai sporų gali tilpti ant žmogaus piršto galiuko, o mes jas įkvepiame kiekvieną dieną.

Patekusios ant paviršiaus, sporos ima augti ir formuoja kolonijas, kurios vėliau gamina naujas sporas.

2. Šaldytuve maistas pelija rečiau

Maistą laikant šaldytuve, pelėsis vystosi rečiau. Vėsus oras (3–5 °C) sulėtina grybų ir bakterijų dauginimąsi. Be to, šaltis sumažina drėgmės garavimą, o pelėsis mėgsta drėgną aplinką. Hermetiški indai ir pakuotės taip pat svarbūs – jie riboja oro ir sporų patekimą. Tačiau net šaldytuve maistas gali supelyti, jei jis buvo ilgai laikomas ar jau iš pradžių užterštas sporomis.

Asociatyvi nuotr.

Todėl būtina reguliariai valyti šaldytuvą, pašalinti sugadintus produktus ir naudoti sandarius indus.

3. Namie aptinkama tik kelios pelėsio rūšys

Pelėsis gali atsirasti net itin švariuose butuose, ypač vietose, kur kaupiasi drėgmė: po kriauklėmis, vonios užuolaidose, skalbimo mašinose ar indaplovėse. Dažniausiai pasitaiko keletas rūšių: Aspergillus, Penicillium, Cladosporium (aptinkamas ant šlapių kilimų), Chaetomium (auga ant drėgnų audinių) ir Stachybotrys (dažnai po gėlių vazonais).

4. Pelėsis kelia grėsmę sveikatai

Mažą pelėsio dėmę po kriaukle pašalinti nesudėtinga, tačiau plati kolonija gali tapti rimta problema. Ore sklandančios sporos gali sukelti alergiją, čiaudulį, niežulį akyse ar net kvėpavimo sutrikimus. Ypač jautrūs žmonės, sergantys astma. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, „juodasis pelėsis“ (Stachybotrys), gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas. Jos gali pakenkti, jei pelėsis plačiai išplitęs, pavyzdžiui, po buto užliejimo vandeniu.

5. Pelėsis gali sukelti haliucinacijas

„Juodasis pelėsis“ kai kuriems žmonėms sukelia haliucinacijas ir verčia tikėti antgamtiniais reiškiniais. Mokslininkai iš Klarksono universiteto nustatė, kad senų ir drėgnų namų gyventojai dažniau skundžiasi „vaiduokliais“. Didelė pelėsio sporų koncentracija ore gali paveikti nervų sistemą, sukelti keistus pojūčius ar vizijas. Vietoje paranormalių paaiškinimų verta pašalinti drėgmės šaltinius ir išvalyti namus – galbūt „vaiduokliai“ išnyks kartu su pelėsiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją