Šią statistiką papildo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų išvados, jog netinkamai vėdinamame biure ar namuose grėsmė sveikatai tik didėja, o darbingumas – krenta. Dėl gryno oro stygiaus gali varginti galvos skausmas, alerginės reakcijos, silpnumas, suprastėti miego kokybė, netgi rastis vėžinių susirgimų rizika, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Todėl sveikatos specialistai pataria į namus ir biurą nuolatos įleisti šviežio oro bei pasirūpinti tinkamu kondicionavimo sistemų darbu. Juos papildantys kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai dalijasi rekomendacijomis, kaip užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą.
Statistika neįkvepia
Oro, kurio kvėpuojame, reikšmė sveikatai – milžiniška. Todėl NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Acus pastebi: rūpintis biuro bei namų mikroklimatu – privalu, antraip patalpose esantys teršalai neigiamai atsilieps savijautai ir taps užkrečiamųjų ligų plitimo priežastimi.
„Dėl vidaus ore esančių kenksmingų medžiagų gali varginti galvos skausmas, pasireikšti dažnos akių ir nosies gleivinės alerginės reakcijos, sukeliamos dulkių, dulkių erkučių ir kitokių alergenų. Tikimybė, jog nevėdinamose patalpose padidės nuovargis, mieguistumas ar net rasis odos bėrimų, taip pat didelė. Įrodyta, kad nuo kvėpuojamo oro grynumo ir švarumo priklauso ir darbingumas, o grynas oras užtikrina geresnį poilsį. Be to, namams suteikia gaivumo bei švaros jausmą“, – komentuoja E. Acus.
Sveikatos saugos specialistas neguodžia – tyrimai rodo, jog gerai izoliuotuose nevėdinamuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose oro tarša gali kelis ar net keliasdešimt kartų lenkti lauko oro užterštumą. Pašnekovo teigimu, mokslininkai įrodė: dirbantieji minimaliai vėdinamose patalpose net 50 proc. dažniau negaluoja ir serga nei tie, kurių darbo vietose oro kaita dvigubai intensyvesnė: „Taip produktyvumas mažėja, o finansiniai nuostoliai auga. Tuo metu namuose oro teršalams ypač jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės praleidžia daugiau laiko, todėl pasirūpinti tinkamu mikroklimatu labai svarbu“.
E. Acaus žodžius patvirtina stogo langų ir jų priedų gamintojo VELUX atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Juo nustatyta – drėgnuose arba apipelijusiuose būstuose, didindami riziką susirgti kvėpavimo ligomis bei alergijomis, šiuo metu gyvena 84 mln. europiečių. Tiek gyventojų yra Prancūzijoje, Graikijoje ir Austrijoje kartu sudėjus.
„Tyrimas parodė, jog patalpų oras ne tik penkiskart labiau užterštas nei lauko. Jame – begalinis kiekis kenksmingų medžiagų: iškvepiamo anglies dvideginio, gaminamo maisto dalelių, gyvūnų plaukų, vonios kambario, dušo, skalbimų mašinų drėgmės. 65 proc. visų europiečių džiovina skalbinius viduje bent kartą per savaitę, todėl oras drėksta, o vidutinė šeima kasdien pagamina iki 10 litrų skysčių. Tačiau rizikingiausi namuose – vaikų kambariai: tyrimo duomenimis, beveik pusėje jų anglies dvideginio normos viršijamos dėl netinkamo vėdinimo“, – statistika dalijasi bendrovės vadovas Dmitrijs Astašonoks.
Galime susirgti ir mes, ir pastatai
Paklaustas, kokia rizika šiltuoju metų laiku kyla biuruose, E. Acus kalba ne tik apie galimas grėsmes, bet ir pabrėžia tinkamos kondicionavimo sistemų veiklos svarbą. Anot sveikatos priežiūros specialisto, kondicionieriams veikiant patalpose, susidaro vandens kondensatas, sukuriantis palankias sąlygas daugintis pelėsiams, o įrenginiuose esantys ventiliatoriai juos išsklaido ore.
„Pelėsis, dažniausiai per kvėpavimo takus patekęs į organizmą, gali sukelti alergiją, silpnumą, nuovargį. Pastatuose veikiančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos dėl prastos ar nepakankamos priežiūros ne visada būna tinkamos naudoti. Vėdinimo įrenginiams veikiant neprojektiniu režimu, prastėja švaraus oro tiekimo ir patalpų oro šalinimo santykis, dėl to ore esančios toksinės medžiagos, mikroorganizmai, dulkės ir pelėsiai nepašalinami. Kvėpuojant tokiu oru pasireiškia tiek nuovargis bei galvos skausmai, tiek ir didėja viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rizika“, – sako E. Acus.
NVSC atstovas papildo: norint to išvengti, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti prižiūrimos ir eksploatuojamos pagal naudojimo rekomendacijas, sudaromas projektuojant pastatus. Tačiau netinkamai pastaraisiais rūpinantis, jie gali susirgti.
„Oro kokybe pastatuose privalome pasirūpinti, kitaip jis taps žalingu sveikatai, sukeldamas „sergančio pastato sindromą“. Padidėjusi dulkių, pelėsių, mikroorganizmų, įvairiausių kenksmingų cheminių junginių, išsiskiriančių iš baldų, statybinių medžiagų, buitinės technikos bei daugelio kitų šaltinių koncentracija gali turėti įtakos visiems jau minėtiems negalavimams. O jei patalpų ore yra ir lakių kancerogeninių medžiagų, išauga vėžinių susirgimų rizika“, – tikina NVSC specialistas.
Drėgniems drabužiams namuose ne vieta
Kalbinti ekspertai sutaria – tinkamai pasirūpinę biuro bei namų mikroklimatu, patalpų vėdinimu ir šviežio bei gryno oro gausa, gyvensime geriau, dirbsime našiau ir saugosime sveikatą.
„Patarčiau namus vedinti reguliariai – bent kelis kartus per dieną. Tai daryti natūraliu būdu, atveriant langus. Geriau namus vėdinti intensyviai, bet trumpai, nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį ir tuomet, kai juose nėra žmonių. Patalpas kondicionuojant, reikėtų užtikrinti nuolatinę optimalią sistemų veiklą. Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis, bus pašalinti įvairūs teršalai, dulkės ir mikroorganizmai. Kartu reguliariai vėdinamose patalpose rasis mažiau nemalonių kvapų, dulkių bei virusų“, – apie gryno oro svarbą kalba E. Acus.
D. Astašonoks antrina: svarbu ne tik reguliariai vėdinti visus namus, bet ir miegamąjį prieš naktį ir atsikėlus ryte. Pašnekovas taip pat pataria valyti bei vėdinti kilimus, o dar geriau – jų atsikratyti. D. Astašonoks teigimu, stori kilimai ir baldai, pavyzdžiui, senos sofos, yra puiki terpė kauptis dulkių erkutėms bei bakterijoms.
„Nerekomenduočiau ir džiovinti rūbų viduje. Drėgmė sukelia pelėsį, o pastarasis – grėsmę sveikatai. Tai svarbu ir vonios kambaryje, todėl jis turėtų būti tinkamai ventiliuojamas. Jei galimybės rūbų džiovinti lauke nėra, vertėtų šalia skalbinių praverti langą – taip lengviau pašalinamas drėgmės perteklius. Tinkamą ir efektyvų patalpų vėdinimą bei gryno oro cirkuliaciją užtikrina ir stoglangiai. Juos įrengus, pastebimai išauga mikroklimato namuose kokybė, gyvenimas tampa sveikesnis, o poilsis – produktyvesnis“, – teigia D. Astašonoks.