Psichologai sako, kad tam, kaip jaučiamės, didelės įtakos turi gyvenamoji aplinka ir skatina dairytis būstų arčiau gamtos. Tačiau kokia reali situacija nekilnojamojo turto rinkoje ir kas svarbiau šiuolaikiniam pirkėjui: miesto panorama pro langą ar šalia namų tyvuliuojantis ežeras?
Pigiausias priešnuodis stresui – gamta
Psichologas Tomas Vasiliauskas sako, kad aplinka, kurioje gyvename, labai veikia žmogaus sveikatą, o nuolatinei įtampai, patiriamai darbe, būtina rasti atsvarą. Pigiausias, elementariausias ir kone visiems prieinamas įtampos žaizdų gydymo būdas, pasak specialisto, yra laisvalaikis gamtoje.
„Kad buvimas arti gamtos pagerina fizinę, psichinę ir dvasinę savijautą, patvirtina psichologiniai tyrimai. Reguliarus savo proto ir kūno stebėjimas, atsiribojimas nuo miesto triukšmo visapusiškai gerina sveikatą, užtikrina ramų miegą“, – pranešime žiniasklaidai teigia psichologas.
Pasak specialisto, tam, kad gamtoje praleistume daugiau laiko, reikėtų tam susikurti sąlygas. Viena jų – motyvacija judėti, tik problema ta, kad ji dažnai peržengia ribas ir net ilsėdamiesi žmonės varžosi dėl rezultatų su pačiais savimi.
„Mes visi labai mėgstame žingsniamačius: tik ir laukiame, kada pasieksime nustatytus žingsnių skaičius. Tačiau svarbiausia – ne kiek jūs nueinate, bet kur ir kaip vaikščiojate.
Jau prieš gerą dešimtmetį atliktas gamtos naudos kognityvinėms žmogaus funkcijoms tyrimas atskleidė, kad paprastas pasivaikščiojimas gamtoje: prie ežero, pamiškėje, parke ar bet kokioje kitoje gamtos vietoje, turi didesnę naudą nei vaikščiojimas miesto gatvėmis. Gamta, grynas oras padeda emocijų reguliacijai, pagerina atminties funkcijas, padidina dėmesio koncentracijos lygį, o gyvenimas gamtos apsuptyje neabejotinai mažina stresą, reguliuoja kortizolio lygius“, – pasakoja psichologas.
Anot T. Vasiliausko, gamtos ramybė kūnui ir protui gali būti naudingesnė nei joga, o tiems, kurie turi jau diagnozuotų sutrikimų, pavyzdžiui, serga depresija, daugiau laiko praleisti gamtoje būtina: žmonės tuomet jaučiasi labiau motyvuoti, padidėja energijos kiekis ir vidiniai resursai, reikalingi būklei atstatyti.
Gyvenimas miesto šurmulyje veikia ne tik emocijas, bet ir protą
Psichologui antrina ir BBC apžvalgininkas Viljamas Parkas. Neseniai pasirodžiusiame savo straipsnyje jis atkreipia dėmesį į dar vieną miesto atributą: užterštumą, kuris veikia miestiečių emocinę sveikatą, skatina nutukimą ir netgi silpnina protinius gebėjimus.
„Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad studentai, laikantys egzaminus tuo metu, kai miestuose yra labai padidėjęs užterštumas, gauna kur kas prastesnius įvertinimus nei tuomet, kai užterštumas mažesnis“, – teigia V. Parkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus duomenis, kurie iškalbingi: urbanistinio kraštovaizdžio apsupti gyventojai patiria kur kas daugiau nuotaikos svyravimų ir nerimo sutrikimų nei tie, kurie pro savo langą mato jūrą. Pastarųjų streso lygis, vertinamas populiariąja Keslerio skale, yra trečdaliu mažesnis. Be to, tyrėjai teigia, kad bent 20 ar 30 proc. daugiau laiko praleidus stebint vandens mėlį, streso ir depresijos lygį būtų galima ženkliai sumažinti.
Arba miestas, arba gamta?
Paklausta, ar tokios sveikatos specialistų išvados veikia lietuvius ir ar butų, statomų gamtos prieglobstyje, paklausa auga, nekilnojamojo turto (NT) ekspertė Jurgita Kveselaitė patvirtina: ieškančių būsto gamtos apsuptyje daugėja ir dažnas pirkėjas ieško ramybės.
„Jei vos prieš dešimtmetį žmonės noriai keldavosi į naujos statybos daugiabučius vien tik dėl galimybės gyventi dar dažais kvepiančiame bute, dabar pasiūlos lepinami pirkėjai, būstus perka neignoruodami ir savo būsenų: ieško ramybės, vertina aplink kuriamus parkus, pakrantes, žaliuojančius miškus. Galiu pabrėžti tik viena: tokių, iš pažiūros, užmiesčio privilegijų, vis dažniau ieškoma mieste, miegamuosiuose rajonuose“, – sako ekspertė.
Problema ta, kad paklausa ne visada diktuoja pasiūlą: nors naujų butų projektų apstu, statomų gamtos apsuptyje ir esančių miesto teritorijoje beveik nėra. Sostinėje, kaip teigia J. Kveselaitė, kažką panašaus galima rasti Valakampiuose, tačiau ten daugeliui neįkandamos būsto kainos. Tačiau kitame miesto krašte – Pilaitėje, yra draustinis ir ežeras, šalia kurių įsiterpę nauji gyvenamieji namai.
„Pilaitė – tai vienas jauniausių sostinės rajonų, kur vidutiniam gyventojui šiek tiek daugiau nei 35 m. Čia vyksta itin retas reiškinys miestuose: kuriasi gyvenamųjų namų projektai, kurių akcentas yra ne pagrindinis kelias, gatvės ar parduotuvės, bet gamtos objektai. Ir visa tai – miesto teritorijoje, augančiame rajone, o ne užmiesčio gilumoje“, – sako J. Kveselaitė.
Ramių apylinkių ieško dažniau nei gražios panoramos
Pasak ekspertės, jei anksčiau pirkėjus žavėjo tik gamtos panorama pro langą, dabar jie nori ne tik matyti mišką, bet ir šalia jo gyventi: vaikščioti pamiške ar ežero pakrante, maudytis ir tai daryti šalia namų.
„Sakyčiau, kad žmonės būstuose nori gyventi ir ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Galbūt pabodo nuolat atokvėpio ieškoti toli už miesto esančiose sodybose, į kurias po ilgos darbo dienos vis rečiau nuvažiuosi. Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar šalia planuojamo, ar jau statomo projekto bus parkas, dviračių takai, jei tokia rekreacinė infrastruktūra jau yra, ji gali tapti lemiamu svertu renkantis būstą“, – pavyzdį pateikia J. Kveselaitė.
Jos teigimu, tiems, kurie nori likti gyventi mieste, tačiau tuo pačiu ir mėgautis gamtos malonumais, rinktis, net ir sostinėje, nelabai yra iš ko.
„Reikia pripažinti, kad jei pro vieną langą matai mišką ar ežerą, pro kitą dažniausiai girdėsi triukšmingą gatvę. Vietų mieste, kur į nepaliestą gamtos peizažą galėtų įsiterpti gyvenamieji namai yra labai nedaug, gal vos tik kelios. Ir tai natūralu – gyvendami mieste sutinkame matyti urbanistinį kraštovaizdį. Tačiau svarbu žinoti, kad tiems, kurie nori žalumos, gyvybės arti namų ir neketina kraustytis į užmiestį, išeičių irgi yra. Tiesa, labai nedaug“, – parėžia NT ekspertė.
Pasak jos, tikėtina, kad ramybės paieškos miestuose ar jų pakraščiuose ateityje bus vis sunkesnės: gali būti, kad būstai, apsupti tylos, tačiau pernelyg nenutolę nuo centro, bus ypatingai paklausūs streso nualintoje visuomenėje ir kasmet vis brangs. O jų pasiūla, tikėtina, pastebimai neaugs, nes gamtos resursai – baigtiniai.