Stogo žalą dažnai lemia ne tik stichiniai lietūs, bet ir savininkų aplaidumas
Po praėjusių metų statistikos, kuomet iki gegužės pabaigos jau buvo išlyta dviejų gegužių norma, o su kaupu atseikėta ir rugpjūtį, draudimo įmonės pasakoja pastebėjusios kur kas intensyvesnį pastatų savininkų interesą nuostoliams kompensuoti.
„Pandemijos metu dalis pramonės įmonių nevykdė veiklos, tad buvo šiek tiek apleidę ir savo pastatus bei jų stogus. Turime atvejų, kai liūties padariniai pastebėti tik po keleto savaičių nuo įvykio. Dažniausiai pasitaiko, kad pramoniniuose statiniuose liūties vanduo nespėja nutekėti per lietaus sistemas ir ant stogų susidaro „baseinai”“, – pranešime spaudai pasakoja bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Anot jo, tokiu būdu vanduo per įvairias angas sunkiasi į pastatų vidų. Kartu su liūtimi dažnai kyla ir škvalinis vėjas, o tokiais atvejais dažniausiai nuplėšiami ir statinių parapetai.
„Kartais kartu su parapetais nuplėšiama ir stogo danga, o per ją prilyja į vidų. Taip žalos pridaroma ne tik stogui, bet ir viduje esančiam turtui. Pasitaiko atvejų, kai stogo dangoje esančios lietaus nuvedimo įlajos užsikemša. Tada nereikia net stichinio lietaus, kad ant stogo susidarytų „baseinas”. Pagal taisykles stogo danga reguliariai turi būti prižiūrima, įtartinos siūlės pertepamos izoliacine medžiaga, patikrinama, ar parapetai gerai pritvirtinti. Šiuos darbus pastatų savininkai turėtų atlikti bent kartą per metus, deja, dažnai susirūpinama per vėlai, laiku nesiimant prevencinių priemonių“, – teigia G. Norkus.
Atkreipia dėmesį į projektavimo darbų svarbą
Kad netinkama pastatų eksplotacija ir menkas pastatų savininkų ar prižiūrėtojų dėmesys stogams dažnai tampa pagrindine žalų rizika, pastebi ir sanitarinių sistemų gamintojo „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda.
„Senus arba jau eksploatuojamus pastatus, pirmiausiai būtina reguliariai ir tinkamai prižiūrėti bei inspektuoti. Ne veltui to reikalauja ir statybų reglamentai. O tiems, kurie pastatus tik ketina statyti, privalu daug dėmesio skirti projektavimo fazei, pasitelkiant kompetentingus specialistus. Jie atkreips dėmesį ir į lietaus normas, tenkančias konkrečiai lokacijai – tai ypač svarbus kriterijus, norint sukurti ilgaamžį pastatą“.
Toliau, pasak V. Dindos, svarbu pasirinkti patikimus gamintojus, kurie būtų suinteresuoti ir galėtų maksimaliai prisidėti užtikrinant pastato saugumą.
„Tie, kurie linkę eksperimentuoti ir neatsižvelgia į gamintojo vertybes, „sušlapti“ gali ir po rimtų liūčių, todėl šioje vietoje siūlyčiau rinktis gamintojo patirtį. Jei gamintojai aktyviai įsitraukia ir į pirmuosius projektavimo darbus, dalijasi savo žiniomis – tai jau geras ženklas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietaus nuotekų sistema – apsauga ir stogui, ir tam, kas po juo
Lietaus keliamiems iššūkiams įveikti, anot V. Dindos, itin svarbu ne tik prevencinė pastatų stogų priežiūra, bet ir tinkamas lietaus nuotekų sistemos pasirinkimas.
„Šių sistemų komponentai dažnai būna nematomi, tačiau funkcine prasme joms tenka ypatingas vaidmuo, todėl ilgaamžiškumą ir sklandžią eksploataciją užtikrins tik gerai apgalvotos ir kokybiškos detalės“, – įsitikinęs ekspertas.
Jo teigimu, didelis šios sistemos įlajų pajėgumas leidžia naudoti mažiau stogo įlajų, o didesnis projektavimo lankstumas užtikrina mažiau lietaus nuotekų stovų. Be to, dėl horizontalių vamzdynų be nuolydžių maksimaliai išnaudojama erdvė.