Svarbus elementas – tarpusavio sutarimas
Pasak psichologės Erikos Varnagirytės, nuosavo būsto įsigijimas tai – rimtas ir atsakingas žingsnis kiekvienos poros gyvenime: „Pirmasis būstas prilyginamas naujo gyvenimo pradžiai, kadangi nuosavos erdvės žvalgytis dažniausiai pradeda dar jaunos, santuoką ar šeimos pagausėjimą planuojančios poros. Šis žingsnis – psichologiškai reikšminga harmoningo ir stabilaus gyvenimo dalis.“
Anot jos, neretai naujo būsto paieškų procesas yra lydimas ir gausybės emocijų, tad siekiant ne tik išsirinkti svajonių namus, bet ir išsaugoti stiprius tarpusavio santykius, svarbu mokėti tinkamai pasidalinti atsakomybėmis poroje, rašoma pranešime spaudai.
„Ieškant savo pirmųjų bendrų namų, partnerius užplūsta nauji potyriai, savarankiškumo, džiaugsmo, pasitikėjimo bei saugumo jausmas. Siekiant išsaugoti tarpusavio santarvę bei pozityvias emocijas, neleidžiant joms peraugti į įtampą bei nerimą, svarbiu aspektu tampa mokėjimas tinkamai pasidalinti atsakomybėmis bei darbais, kadangi naujo būsto paieška gali pareikalauti nemažai energijos ir pastangų“, – sako psichologė, pridurdama, jog emocinis stabilumas labiausiai priklauso nuo poros gebėjimo kartu spręsti problemas, planuoti ateitį bei numatyti galimus iššūkius.
E. Varnagirytė pabrėžia: kuo jauna šeima geriau išsigrynina ir tarpusavyje aptaria su būstu ir gyvenamąja vieta susijusius poreikius, tuo labiau tikėtina, jog nuosavas būstas džiugins, o gyvenamoji vieta bus funkcionali net ir keičiantis šeimos gyvenimo aplinkybėms.
Esminiai akcentai išlieka nepakitę
NT bendrovės Bonava Lietuva vadovas Remigijus Pleteras teigia, jog jaunos šeimos, ieškančios būsto, dažniausiai pirmenybę teikia lokacijai bei tinkamai išvystytai viešajai infrastruktūrai. Pastaroji turi būti patogi visiems šeimos nariams: „Kiekvienai ateitį planuojančiai šeimai yra svarbu ar gyvenama vieta bus patogi ir po daugiau nei kelerių metų. Būtent todėl netoliese esantys darželiai, mokyklos, biurai, žaliosios zonos bei geras susisiekimas viešuoju transportu – vieni svarbiausių aspektų, galinčių daryti įtaką lemiamam apsisprendimui.“
R. Pleteras atkreipia dėmesį, jog jaunos šeimos, kurių amžiaus vidurkis svyruoja nuo 25 iki 35 metų, dažniausiai nori įsigyti 2–3 kambarių, apie 55 kv. m būstą, kurio kaina gali siekti vidutiniškai 70 tūkst. eurų. Pirmąjį būstą poros dažniausiai renkasi su pilna apdaila, kadangi toks sprendimas leidžia sutaupyti ne tik laiko sąnaudų, bet ir išvengti papildomų, įrengimui skirtų paskolų.
Kaip teigia ekspertas, būstas jaunai šeimai taip pat turi būti prieinamas ir pagal kainą: „Turint pradinį įnašą, nuosavas NT, lyginant su nuomojamu, gali būti finansiškai naudingesnis. Tai puiki investicija, nes paskolos mokestis, lyginant su nuomos rinka, yra ženkliai mažesnis.“
Jaunos šeimos renkasi minimalizmą
R. Pleteras pastebi, kad tokiam svarbiam pirkiniui kaip nuosavas būstas pasiryžusios šeimos nevengia dėmesio skirti ir natūralaus stiliaus interjero sprendimų paieškoms. Šiuo metu lietuviams vis artimesniu tampa subtilus, minimalizmu pasižymintis skandinaviškas interjeras.
„Skandinavai garsėja racionalumu, gebėjimu sukurti erdvės pojūtį bei patogumą net mažos kvadratūros būste. Tokio stiliaus interjeras visuomet būna tikslingai išplanuotas, išnaudojant visą būsto plotą, tačiau jo neperkraunant. Numatant būsimų gyventojų galimo judėjimo trajektorijas, skandinavų stiliumi įkurtame būste vietą atranda ir darbo stalas, ir sandėliukas dviračiams ar rečiau naudojamiems daiktams, protingai sujungtos erdvės“, – sako R. Pleteras.
Atsižvelgdamas į būsto įsigijimo tendencijas NT ekspertas pastebi, jog pirmąjį būstą planuojančioms šeimoms namai nėra tik laiko praleidimo erdvė. Tai – vieta kurioje vystosi santykiai, kuriasi šeima ir auga vaikai. Toks požiūris skatina žvelgti ne tik į finansinę būsto išraišką, bet ir į emocijas, kurias suteiks lūkesčius atitinkančios erdvės ir naujas bendro gyvenimo etapas.