Draudimo bendrovės „Ergo" Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė sako, kad dažniausiai pasitaikančių kaimynų užliejimo atvejų pastaruoju metu fiksuota tiek pat, kaip ir keletą savaičių iki karantino pradžios.
„Šiek tiek nustebino, kad kaimynų užliejimo atvejų skaičius nesumažėjo – juk žmonėms daugiau laiko praleidžiant namie, laiku pastebėti gedimus ar kitus su vandeniu susijusius incidentus tarsi ir turėtų būti lengviau. Kita vertus, šiuo metu išnaudojame daugiau vandens, dažnai jungiame skalbimo mašinas, labiau apkrauname santechninę sistemą. Tikėtina, kad tai ir lėmė, jog pirmąsias 3 karantino savaites gyventojai bendrai dėl vandens patyrė per 30 tūkst. eurų nuostolių, o iš viso su vandens žalomis susijusių incidentų nuo kovo vidurio fiksuotos kelios dešimtys“, – sako A. Jusė.
Dažniausios tokių nuostolių priežastys, draudikų atstovės teigimu, yra trūkę vamzdžiai, skalbimo mašinų komponentų pažeidimai, vandens išsiliejimas dėl šildymo katilų gedimų, kriauklių šlangelių trūkimai. Anot A. Jusės, pasitaikė ir stipraus lietaus sukeltų nuostolių, kai vanduo iš lauko į patalpas prasiskverbia per stogą ar sienas.
„Didžiausia per pastarąjį mėnesį fiksuota su vandeniu susijusi žala siekė daugiau kaip 5 tūkst. eurų. Ji patirta, kuomet namo antrame aukšte trūkus karšto vandens vamzdžiui, stipriai nukentėjo pirmojo aukšto lubos ir antrojo aukšto grindys, taip pat laiptai ir būsto apdaila. Reikia pažymėti, kad jau kurį laiką augo ne tik didžiausių, bet ir vidutinių dėl vandens patiriamų žalų dydžiai. Tai daugiausiai susiję brangstančiomis medžiagomis ir įranga bei remonto darbais“, – teigia A. Jusė.
Anot A. Jusės, vidutinis dėl vandens patirtos žalos dydis, lyginant praėjusių ir šių metų kovo mėnesius, išaugo beveik ketvirtadaliu (24 proc.). Fiksuotų žalų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 36 proc.
„Vandentiekio sistemos avarijos įvyksta ne tik senuose namuose, kuriuose nekeistas vamzdynas ir neatnaujinti santechniniai įrengimai. Tokie atvejai dažni ir naujuose pastatuose, mat kartais, įrengiant butą, nekokybiškai sumontuojami dušai, vonios, unitazai ar vandens maišytuvai, skalbyklės ir indaplovės, pasitaiko, kad naudojamos nekokybiškos medžiagos“, – pažymi A. Jusė.
Pašnekovės teigimu, visuomet svarbu ne tik tinkamas santechninės sistemos įrengimas, bet ir jos priežiūra. Jei ant vamzdžių ar vandentiekio sistemos žarnelių, jų sujungimo vietose pastebimi pažeidimai, rūdys, reikėtų tokius komponentus pakeisti nelaukiant nelaimės.
„Neretai net ir pastebėję, kad vanduo tam tikrose vandentiekio sistemos vietose šiek tiek prasiskverbia, nestipriai laša, gyventojai problemą sprendžia paprasčiausiai pastatydami indelį pratekančiam vandeniui surinkti ar apvyniodami pažeistą vietą medžiagos pluoštu, pažeidimą sandarindami buitinėmis priemonėmis. Taip ignoruojant problemą ar imituojant jos sprendimą, vėliau galima turėti labai didelių nemalonumų, nes pažeidimui didėjant ir jo laiku nepastebėjus, gali būti užlietas ne tik nuosavas, bet ir kaimynų būstas“, – sako A. Jusė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad tinkamai prižiūrint namų vandentiekio sistemą reikėtų stengtis, kad į nutekamuosius vamzdžiui patektų kuo mažiau nuosėdų, stambių šiukšlių, plaukų ar riebalų, kurie gali užkimšti vamzdžius, sumažinti jų pratekamumą ir padidinti vandens išsiliejimo ar vamzdžių pažeidimo tikimybę. Be to, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad vandens čiaupai būtų užsukti, kai iš namų išvykstama. Tuščiuose namuose nerekomenduojama palikti ir įjungtų skalbimo mašinų. Namus be priežiūros paliekant ilgesniam laikui, vandens tiekimą į juos geriausia visai atjungti.