Pasak Martyno Žibūdos, bendrovės „Eika“ plėtros vadovo, Lietuva yra unikali tuo, kad beveik 75 proc. būsto parduodama su daline apdaila – taip nėra jokioje kitoje Baltijos bei Skandinavijos šalyje. Visgi, jo nuomone, tokia tendencija turėtų neišvengiamai pasikeisti.
Pavyzdžiui, Skandinavijoje jau dabar įprasta, kad visi būstai yra beveik vienodi. Gali būti tam tikrų korekcijų, išplanavimo pakeitimų, tačiau dažniausiai interjeras jau būna nuspręstas, o individualumas kuriamas kitais elementais, dekoro detalėmis, aksesuarais.
Trys esminiai klausimai
Prieš įsirengdami būstą žmonės turėtų sau atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam bus skirtas būstas, kiek galima skirti laiko ir kiek įmanoma skirti pinigų.
Atsižvelgus į tai, kam bus skirtas būstas, galima planuoti savo resursus. Būsto įrengimo paskirtys gali būti taip pat trys. Butas gali būti skirtas nuomai, gali būti laikinas būstas sau bei būstas, kuriame planuojama kurti šeimą.
„Jeigu įrengi butą nuomai, tai nereiktų vaikytis pačių madingiausių, pačių brangiausių medžiagų, nes nežinai, kas tas nuomininkas bus. Jam, aišku, svarbus patogumas, praktiškumas, kainos ir vertės santykis“, – tvirtino M. Žibūda.
Anot jo, labai svarbu suvokti, kuriam laikui perkamas būstas ir jeigu jis yra nedidelis, tai greičiausiai pirkėjas ten gyvens pakankamai trumpą laiką. Augant šeimai, atsirandant antrai pusei bei vaikams, kyla poreikis plėstis. Padidėjusios finansinės galimybės taip pat paskatina įsikurti patogiau.
M. Žibūdos patarimas: pirmojo būsto neverta įsirengti pačiomis geriausiomis ir brangiausiomis medžiagomis.
„Dažniausiai ieškotės kito būsto ir tada emociškai būna gaila, tiek širdies įdėjus ir pinigų investavus palikti kitam, kuris dažniausiai nusiperka ir viską išgriauna“, – kalbėjo specialistas.
Jis tikino, jog neabejotinai galima savo namus kurti išskirtinius ir pasitelkti nestandartinius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti būstą suapvalintomis sienomis ar be kampų, tačiau nenustebti, kad tokie sprendimai tik pačiam šeimininkui ir patiks. Kai reikės būstą parduoti, kitas pirkėjas tokių sprendimų privalumais nelaikys.
Tačiau kuriant šeimą ir planuojant vaikus, būstą įrengiant galima savęs neriboti ir įsirengti taip, kaip patinka, o ypač daug dėmesio skirti santechnikai ir kitiems dalykams, nuo kurių kokybės priklauso komfortas ir kuriems verta nepagailėti pinigų.
Dalinė apdaila reikalauja daugiau santaupų
Galima pirkti būstą su daline apdaila ir viską daryti pačiam, organizuoti visus darbus arba galima užsisakyti individualią apdailą. Pastaruoju atveju reikėtų tiesiog susitikti su interjero dizaineriu, suderinti poreikius ir patvirtinti interjero projektą kartu su sąmata ir darbas ties tuo ir pasibaigia. Pirkėjas nusprendžia, per kiek laiko jis nori įrengto būsto ir kiek jis nori į tai investuoti.
„Mūsų praktika rodo, kad 400-450 eurų kv. metrui tai kainuoja – mažesnis butas kainuos brangiau, didesnis šiek tiek mažiau“, – sakė M. Žibūda.
Dar yra trečias variantas, kai perkamas įrengtas butas, su pilna apdaila, tačiau, pasak eksperto, tokių būna nedaug. Dažniausiai įrengtą būstą perka tie, kurie neturi laiko, arba tie, kurie fiziškai neturi galimybės įsirengti savarankiškai, pavyzdžiui, dirba užsienyje, o būstas yra Lietuvoje.
M. Žibūda pastebi, kad pilnai įrengtą būstą mėgsta pirkti ir jauni žmonės, nes jie negali sau leisti būsto su daline apdaila, t. y. Įsirengimui reikia turėti savo santaupas arba skolintis banke vartojimo paskolą, kurios palūkanos yra gerokai didesnės nei būsto paskolos.
„Statistiškai reikia dvigubai daugiau santaupų, jeigu norite įsirengti pats. Pirkdami būstą su pilna apdaila, skolinatės visai šiai sumai, o santaupų reikia tik 15 proc. turėt. Ekonominės ir pigesnės klasės projektuose tai yra tikrai labai populiaru, o tie, kurie gali sau leisti, nori šiek tiek individualesnio interjero“, – kalbėjo specialistas.
Savarankiškas įrengimas: daugiau nuolaidų, mažiau garantijų
Įsigyti pilnai įrengtą būstą patrauklu dėl to, kad gaunamos visos garantijos. Rimtos kompanijos atsakingai žiūri į savo darbą ir prisiima atsakomybę.
Įsirengiant pačiam pagrindinis pliusas yra tas, kad visą laiką dalyvaujama procese, galima naudotis akcijomis ir įvairiais pasiūlymais taip surandant medžiagas patraukliausiomis kainomis. Vystytojai šiuo atveju turi savo partnerius, su kuriais dirbama, todėl gali būti ribotas medžiagų pasirinkimas.
Vienas iš savarankiško įsirengimo trūkumų yra tas, jog dažnai nuo įvairių medžiagų lieka likučiai, kuriuos reikia kažkaip utilizuoti. Taip pat reikalinga tam tikra įranga bei technika, kurią reikia arba pirkti, arba nuomotis. Įsirengiant būstą pačiam arba susiradus rangovą savarankiškai, gali būti pražiopsotos klaidos, brokas, kurį vėliau taisyti gali tekti iš savo kišenės.
„Dauguma tiki, kad gali sutaupyti pinigų ir sutaupo, ypač, jeigu patys daro. Bet jie neįvertina to laiko, kurį skiria“, – tvirtino M. Žibūda.
Jis taip pat rekomenduoja žiūrėti į bendrą sumą, sudedant medžiagų ir darbų kainą. Pavyzdžiui, mažos plytelės pigesnės negu didelės, tačiau darbas jas suklijuoti kainuos daug daugiau. Todėl reikia lygint ne tik medžiagų kainas, bet ir tai, kiek kainuos pats darbas.
Svarbu nepamiršti skaityti taisyklių, kokius darbus galima daryti ir kokių ne. Savarankiškai įsirengdami rekuperaciją ar montuodami langus, žmonės dažnai neišvengia klaidų, tada kreipiasi į vystytoją su pretenzijomis prieš tai neišsiaiškinę, kokios yra jų pačių pareigos ir kaip butas gali būti naudojamas.
M. Žibūda taip pat paneigė keletą mitų, susijusių su būsto įrengimu. Anot jo, įrengtą butą tikrai nėra pigiau perdaryti nei naują neįrengtą, nes reikės viską griauti ir papildomai išsivežti medžiagas. Todėl seną būstą įsirengti tikrai nebus pigiau nei naują.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, jog brangios medžiagos nebūtinai yra kokybiškos. Ekspertas siūlo aklai nesekti kaina ir prekiniu ženklu – visada geriau pasitarti su specialistais, kurie tas medžiagas naudoja.