„Turėjome ištisus metus, per kuriuos pavyko daug geriau suprasti, kaip šitas virusas plinta, – teigia epidemiologė Melissa Hawkins, vadovaujanti Amerikos universitete vykdomai visuomenės sveikatos specialistų rengimo programai. – Todėl atėjo metas pripažinti, kad ne visos tada įsigalėjusios nuostatos turi pakankamą pagrindą.“
Bene ryškiausias nuomonių permainas derėtų sieti su teiginiais, kad virusu galima užsikrėsti nuo paviršių, t. y. liečiant daiktus – paštu gautus laiškus, maisto produktus ir kt., – taip pat čiupinėjant veidą.
Pandemijos pradžioje buvo rekomenduojama elgtis itin apdairiai – saugotis ant daiktų nusėdusių virusų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad nors šiokia tokia užsikrėtimo per paviršius tikimybė egzistuoja, šio kelio jokiu būdu neturime laikyti vienu dažniausių užsikrėtimo SARS-Cov-2 virusu būdų.
Kad taip yra, patvirtino infektologas Ameshas Adalja iš Johnso Hopkinso sveikatos apsaugos centro. Sąlygos namuose nė iš tolo neprimena laboratorinių, todėl net jeigu virusai patektų ant virtuvinių spintelių, jie vargiai būtų tokie gyvybingi, kad pajėgtų sukelti infekciją. (Kitaip nei bakterijoms, virusams, kad išgyventų, būtinas šeimininkas.)
Kaipgi, atsižvelgiant į pakitusias nuostatas, derėtų koreguoti įgytus dezinfekavimo įpročius? Atsakymą pasiūlė portale apartmenttherapy.com skelbiamos publikacijos autoriai. Jie nurodė, kurių su COVID prevencija siejamų taisyklių turėtume laikytis ir toliau, o kurios jau nebelaikomos prasmingomis.