Tad miesto Tarybos posėdyje bus svarstoma ją iš privačių rankų išpirkti ir tiesiog nugriauti. Kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams, dar nežinia.
Trys savininkai
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, jau kitais metais Skaistakalnio parkas bus pradėtas kompleksiškai tvarkyti iš URBAN projekto lėšų.
O šalia parko esanti buvusi karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritorija – iš „Latlit“ programos fondų. Šias abi teritorijas norima sujungti, tačiau to padaryti neįmanoma, nes jas skiria aukšta betoninė tvora. Dar sovietmečiu statytas monstras priklauso dviem įmonėms ir vienam asmeniui.
„Dar nesame apsisprendę, ar tą tvorą geriausia būtų griauti, ar dalį jos palikti ir kūrybingai apželdinti, tačiau akivaizdu, kad jos tokios palikti negalima. Ji turi tapti šio parko dalimi. Tačiau problema, kad ji nėra nei Savivaldybės, nei pripažinta bešeimininke. Todėl Taryba turės nuspręsti, ar pradėti tvoros pirkimo procedūras, ar visgi palikti privačių asmenų rankose“, – „Sekundei“ aiškino D. Gasiūnienė.
Pasak architektės, J. Biliūno gatvės teritorijai, kur jau dabar įsikūrę nemažai pramonės ir verslo įmonių, yra numatyta kiek kitokia paskirtis – iš gamybinės pramoninės vietos tapti komercine ir net kultūrine. Galbūt net paversti savotišku menininkų kvartalu su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Potencialo ten tikrai yra.
„Ten ne vienerius metus jau veikia meninio stiklo studija „Glassremis“, kuri rengia įvairius kultūrinius projektus. Kaip ir buvęs Panevėžio konservų fabrikas, ši teritorija gali atgimti kitu amplua. Iš pramoninės virsti kultūrine“, – naują kryptį mato D. Gasiūnienė.
Perka katę maiše
Tiesa, nugriauti sovietinį statinį nebus lengva. Pati tvora turi net tris šeimininkus, bet dalis jos stovi valstybinėje žemėje, dalis – privačioje. Kaip galėjo taip nutikti, kad tvora buvo privatizuota be žemės – klausimas lieka atviras.
„Aš irgi norėčiau žinoti, kaip taip išėjo, kad privati tvora atsidūrė valstybinėje žemėje. Taip negalėjo būti, nekilnojamojo turto objektai negali būti parduoti be žemės, kurioje jie stovi. Kokiu tikslu ši tvora buvo privatizuota ir kam ji atiteko, nežinia. Tokių privatizavimo viražų esama ir daugiau“, – teigė architektė. Kiek kainuotų šią tvorą perpirkti iš savininkų, dar nežinia.
Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos, kiek tektų atseikėti iš miesto biudžeto, sunku apskaičiuoti, mat kadastrų dokumentuose tvora nėra atskirta nuo kitų kiemo statinių. Kita vertus, tvorą įkainoti gali tik patys jos savininkai.
„Kiek tai kainuos, gali suskaičiuoti tik savininkai, bet kol nėra Tarybos leidimo ir pritarimo šią tvorą perpirkti, tol net neverta prašyti nurodyti kainos. Su savininkais apie kainas mes nekalbėjome, bet jie sutiktų tvorą parduoti Savivaldybei. Prieštaraujančiųjų nėra, tad gal pavyks rasti abiem pusėms naudingą sprendimą“, – įsitikinęs R. Pauža.
Pigiau nei mersedesas
Administracijos direktoriaus teigimu, jei bus gautas Tarybos pritarimas, bus galima pradėti tvoros atskyrimo nuo kitų statinių procedūras. Tada ir bus aišku, kiek ji gali kainuoti. Jeigu tvoros savininkai užsiprašys nepagrįstai didelės sumos, neatmetama galimybė kreiptis ir į teismą. Deja, paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto statinių negalima, tik žemę.
„Jeigu nepavyks visiems rasti priimtino sprendimo, yra dar ir teisinis kelias. Teismas gali įpareigoti tvoros savininkus ją parduoti už protingą kainą. Bet manau, kad ir verslininkai yra suinteresuoti, jog buvusi aviacijos gamyklos teritorija būtų sutvarkyta ir integruota į parko teritoriją“, – sakė R. Pauža.
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius teigė, kad apskaičiuoti, kiek tokia tvora galėtų kainuoti, nėra sudėtinga. Kadangi Skaistakalnio parko dalį juosianti tvora jau sena, vietomis aptrupėjusi ir gerokai nusidėvėjusi, rinkoje ji kainuotų ne daugiau kaip dešimt procentų naujos lygiai tokios pat tvoros.
„Visai nesvarbu, kur ta tvora stovi. Juk mersedeso kaina dėl to, kad stovės ne mano, o jūsų kieme, negali skirtis. O tvora dar blogiau už mersedesą, nes tai nekilnojamasis turtas ir ją panaudoti kažkur kitur jau praktiškai neįmanoma. Tad jeigu yra perkama visa tvora, ji negali kainuoti daugiau kaip 10 proc. tokios pat, tik naujos tvoros vertės“, – teigė K. Kazakevičius.
Plačiau skaitykite naujienos.lt