„Patalpų vėdinimo esmė yra paprasta – oro pritekėjimas į vidų ir jo ištekėjimas į išorę. Jeigu viena iš dalių neveikia – patalpa nevėdinama. O oro cirkuliaciją galima atlikti ir su rekuperacine sistema, ir kitomis technologijomis ar būdais“, – pranešime spaudai sako Robertas Grigalis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius.
Lietuvoje CO2 koncentracijos ribinių normų gyvenamosios paskirties patalpose nėra reglamentuota, tačiau ją galima išmatuoti specialiu prietaisu. Santykinė oro drėgmė numatyta oficialiame higienos normų dokumente: šaltuoju metų laikotarpiu ji turėtų būti 35–60 proc., šiltuoju – 35–65 proc. Ją galima išmatuoti drėgnomačiu.
Gyvenamosiose ir lankytojams skirtose visuomeninėse patalpose rekomenduojama oro temperatūra šaltuoju laikotarpiu – 18–22 laipsniai, šiltuoju – 18–28 laipsniai šilumos.
R. Grigalis atkreipia dėmesį, kad vasarą, jeigu būstas vėdinamas su rekuperacine sistema, patartina naudoti „Bipap“ funkciją, kurią turi daugelis šiuolaikinių rekuperacijos įrenginių. Ją įjungus, ištekantis oras nepašildys įtekančio ir, pavyzdžiui, naktį į 26 laipsnių temperatūros kambarį galima įsileisti gaivaus 12 ar 15 laipsnių oro.
Patarimas naujakuriams – neužstatykite namų kampų
Patalpas patariama taip pat vėdinti tiek vasarą, tiek žiemą, o ypatingą dėmesį skirti vonios ir virtuvės erdvėms. Vonioje dažniausiai kaupiasi drėgmė, o virtuvę visuomet gaubia ruošiamo maisto kvapas. Kitose erdvėse galbūt nereikia staigaus oro vėdinimo, tačiau natūrali ir nuolatinė oro cirkuliacija yra būtina.
Pasak R. Grigalio, patalpų viduje didžiausią dėmesį reikia atkreipti į kampus, ypač jeigu būstas naujas ir drėgmė iš paties pastato konstrukcijų dar nėra pasišalinusi.
„Pirmasiais gyvenimo metais naujuose butuose natūraliai gali jaustis nedidelė drėgmė. Tuomet norisi, kad būtų šilčiau, mažiau vėdinti patalpas. Taip sudaromos palankios sąlygos kauptis pelėsiui. Rekomenduočiau pirmaisiais metais naujuose namuose neužstatyti aklinai kampų, palikti laisvos erdvės, nuolat pasižiūrėti, ar kampai švarūs“, – pataria R. Grigalis.
Specialistų vertinimu, dėl netinkamai vėdinamų patalpų, didelės drėgmės gali ne tik atsirasti pelėsis, tačiau ir deformuotis medinės konstrukcijos ar jų elementai, pavyzdžiui, pradėti klibėti parketlentės.
„Teko matyti laisvas medinių langų juosteles, kurios laiko stiklą. Medis labai jautriai reaguoja į drėgmę, todėl šią medžiagą ypač reikia saugoti tiek vonioje, tiek virtuvėje“, – pastebi specialistas.
Kita dažnai daroma naujakurių klaida – kai į vonios kambarį įstatomos durys su slenksčiu arba montuojant duris nepaliekamas pakankamas tarpas tarp durų varčios ir grindų.
Kiekviename vonios kambaryje yra oro pašalinimo iš patalpų anga. Jei, pavyzdžiui, vėdinimo angos ar jos grotelių dydis yra 10x15 cm (150 kv. cm), tai ir plyšys tarp durų varčios ir grindų irgi turi būti ne mažesnio ploto kaip 150 kv. cm. Tad jei durų varčios ilgis yra 70 cm, plyšio plotas turi būti ne mažiau kaip 2,2 cm – tik tada bus užtikrintas pakankamas oro pritekėjimas į vonios kambarį esant uždarytoms vonios durims ir jo natūralus arba mechaninis pašalinimas iš vonios patalpos.
Rekomenduoja rinktis pagal garsą ir valdymą
Viena iš dažniausiai naudojamų patalpų vėdinimo sistemų yra rekuperacinė. Parduodama įvairiausių jos rūšių ir galimybių, tad kokiais kriterijais vadovaujantis rekuperacinę sistemą geriausia pasirinkti.
R. Grigalio teigimu, bene labiausiai reikia atkreipti į įrenginio skleidžiamą garsą – jis gali sukelti didžiausią diskomfortą, erzinti, todėl jį būtina pirmiausia įsivertinti.
„Žmonėms svarbu ir kaip rekuperacinė sistema bus valdoma. Vieniems pakanka valdymo pultelio su trimis mygtukais, kurie reguliuoja greitį, kiti nori valdyti viską išmaniuoju telefonu. Taigi patarčiau atsižvelgti į savo technologines žinias ir valdymo patogumą. Kartais technologiškai išsilavinę asmenys renkasi paprastesnes valdymo sistemas, nes po darbų nori tiesiog pailsėti ir daryti viską paprasčiau“, – pasakoja jis.
Jo teigimu, alternatyvų rekuperacinei oro vėdinimo sistemai gali būti įvairių, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos arba mechaninės vėdinimo sistemos be rekuperacijos įrenginio. Norint, kad šios sistemos veiktų, tai yra kad patalpos vėdintųsi, būtina užtikrinti oro pritekėjimą į šias patalpas iš lauko. Tokį pastovų pritekėjimą užtikrina orlaidės. Svarbiausia, kad gyvenamosiose patalpose būtų nuolatinė oro cirkuliacija.