Pakilęs laiptais suklotomis plokštėmis jis nuėjo iki įrenginėjamos aikštelės galo, atsistojo ant cemento drožlių plokštės, kurios buvo padėtas tik vienas sluoksnis ir, plokštei lūžus, nukrito iš 3,2 m aukščio ant betoninių grindų. Įvykio metu patyrė sunkią traumą, nuo kurios ligoninėje kitą dieną mirė, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime.
Tai – gana tipinė mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo statybvietėje situacija. VDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.
70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio,į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų griuvimo.
Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.
Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.
„Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.
„Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.