Gyventojų galvos skausmas
Draudikų surinkti duomenys rodo, kad pavasariniai potvyniai būdingi kovo ir balandžio mėnesiams. Šiuo laikotarpiu potvynių daromos žalos pasitaiko dažniau ir jos būna didesnės. Kita vertus, potvynių bangos labai priklauso ir nuo gamtos išdaigų – tikras atšilimas gali prasidėti ir anksčiau nei kovas, ir gerokai vėliau nei balandis. Standartiškai labiausiai nuo potvynių nukenčia Šilutės rajono, Rusnės, Kauno gyventojai.
„Dažniausiai užliejami namai, sodai, garažai, nukenčia ir automobiliai. Taip pat pastebima, kad nuosavų namų, esančių užmiestyje, rūsiai užliejami itin dažnai, todėl tai tampa didžiausiu užmiesčio gyventojų galvos skausmu ir daugiausiai nuostolių keliančia problema“, – pranešime spaudai sako „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Nuostoliai nuo grindų iki lubų
Rūsiuose užliejamos maisto atsargos, namų apyvokos daiktai, sugadinamos elektros instaliacijos ir lubos. Garažuose apsemiamos transporto priemonės, vertinga technika. Priklausomai nuo potvynio dydžio ir pakilusio vandens lygio, apgadinamos namų grindys, sienos ir baldai – tuomet prie išlaidų prisideda ir drėgmės surinkimo bei džiovinimo įrangos nuoma.
Ne gyvybės draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė žala per potvynį siekia apie 4 tūkst. eurų. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai nuostoliai gali pasiekti net 15 tūkst. eurų: tokia suma gali susidaryti vandeniui pakilus vos kelis centrimetrus. To užtenka, kad būtų sugadinti baldai, durys, grindys ir sienos, o remontas atsieitų nemenką sumą.
Greita reakcija – išvengti nuostoliai
Pastarųjų metų patirtis suteikia pagrindo nerimauti, kad nuo potvynių gali nukentėti ne tik namai ir sodybos, esančios šalia vandens telkinių, bet ir miestų gyventojų turtas. Potvynių laikotarpiu ekspertai pataria stebėti prognozes ir žinoti, kokių priemonių reikėtų imtis norint išvengti ir tinkamai pasiruošti galimam užliejimui.
„Ruošiantis galimam potvyniui aplink būstą patartina formuoti apsauginius barjerus iš smėliu užpildytų maišų. Nesant tokių priemonių barjerus galima pasidaryti tiesiog iš žemės ar specialių griovių, kuriais vandenį galima nukreipti į kitas vietas“, – sako M. Balinskas. Ekspertas pastebi, kad nukreipiant vandenį svarbu įvertinti jo kryptį ir užtikrinti saugiausią variantą, kuris nesukeltų pavojaus kitų turtui. Taip pat patariama visus vertingesnius daiktus, tokius kaip elektroninė įranga, baldai sukelti kiek įmanoma aukščiau.
Pasitaiko ir tokių nutikimų, kad potvynis užlieja staiga ir netikėtai. Tokiais atvejais specialistai pataria kuo skubiau stabdyti vandens patekimą į patalpas ir visais įmanomais būdais šalinti vandenį iš jų. Pastebėjus grėsmę, kad vanduo užlies elektros instaliacijos vietas, svarbu nedelsiant atjungti elektros tiekimą. Galiausiai pašalinus vandenį reikėtų pasitelkti drėgmės surinkimo ir džiovinimo įrangą.