Projektą tikimasi pradėti įgyvendinti spalio mėnesį pietiniuose Švedijos regionuose. Juo jau pavyko sudominti keletą vietinių arklių augintojų, kurių arklidėse laikoma po 400–500 arklių. Arklidžių gardai bus iškloti specialiais sausais pakratais, o ant jų susikaupęs mėšlas gabenamas į netoli Helefošo esančias elektrines.

Čia žaliava bus deginama kaip namų šildymui tinkamas kuras. Gaunama energija, kaip manoma, turėtų sudaryti 5 proc. visos vietinėse elektrinėse pagaminamos energijos.

Sudėtinga realizuoti

„Arklių mėšlo realizavimas šiuo metu ūkininkams kelia nemažai problemų. Kaip laukams tinkama trąša jis turi būti laikomas bent aštuonis mėnesius, kad žūtų tam tikros bakterijos, bet ir tada mėšlas išskiria aplinkai kenksmingus metaną bei diazoto oksidą“, – aiškina „Fortum Horsepower“ atstovas Peras Harsemas.

Verta paminėti ir tai, kad dėl specifinės tik arklių mėšlui būdingos konsistencijos ir drėgnio jis yra gerokai tinkamesnis kuro gavybai už daugelį kitų rūšių mėšlo. „Pavyzdžiui, karvių mėšlas yra daug skystesnis, todėl jį deginti kur kas sudėtingiau“, – sako verslininkas.

Vietinių arklių augintojų dėmesį pabandžiusi pritraukti įmonė „Fortum Horsepower“ nepamiršo nurodyti, kad bendradarbiavimo perspektyvos bus svarstomos tik su tais ūkiais, kurių arklidėse laikoma ne mažiau kaip 10–20 arklių, nes tik tokiu atveju, anot įmonės atstovų, atsipirks transportavimo išlaidos.

Atsiranda konkurencija

Šiuo metu Švedijos ūkiuose auginama maždaug 356 tūkst. arklių. Suomijos įmonės vadovų įsitikinimu, būtų galima efektyviai apdoroti bent pusės iš jų mėšlą. Remiantis teoriniais apskaičiavimais, iš tokio kiekio žaliavos gautos energijos pakaktų norint aprūpinti šildymu visus Gotlando saloje esančios Esterjotlando provincijos namus.

„Fortum Horsepower“ – tikrai ne vienintelė įmonė, ketinanti įgyvendinti panašų projektą. Prieš šį rugpjūtį Geteborge vykusį Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) suorganizuotą Europos konkūrų taurės čempionatą Švedijos atliekų tvarkymo bendrovė „Renova“ paskelbė, kad ketina surinkti visą keturkojų paliktą mėšlą kaip žaliavą, tinkamą energijai gaminti. Įmonės analitikų nuomone, 300 tonų mėšlo bus galima efektyviai panaudoti visus metus tiekiant šildymą į 32 gyvenamuosius namus.

„Fortum Horsepower“ atstovaujantis P. Harsemas įsitikinęs, kad ateityje galima tikėtis rimtos konkurencijos tarp tokį energijos gavybos būdą propaguojančių įmonių. Didžiausios perspektyvos, jo manymu, atsivers tiems pramonės dalyviams, kurie sumanys, kaip išgauti efektyviausią deginamo mėšlo sudėtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)