„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose fiksuojama žala.
„Vien mūsų klientų butuose per visus 2018 metus buvo užregistruota beveik 5 300 vandens užliejimo žalų. Vadinasi, kiekvieną savaitę vanduo sugadino turtą vidutiniškai 100 butų“, – skaičiuoja A. Juodeikis.
Jis taip pat pastebi, kad vandens žalų butuose skaičius auga: 2018 metais, palyginti su ankstesniais, tokių žalų padaugėjo dešimtadaliu, vanduo sugadina vis brangesnį turtą – vidutinis nuostolis taip pat išaugo beveik dešimtadaliu ir šiuo metu viena tokia žala kainuoja 450 eurų.
Nuo vieno buto gali nukentėti kelių aukštų gyventojai
Vandens užliejimų žalos butuose registruojamos beveik keturis kartus dažniau negu privačiuose namuose.
„Pasitaiko atvejų, kai dėl gyventojų užmaršumo, neapdairaus elgesio, taip pat dėl vandentiekio ar šildymo sistemos avarijos užliejamas ne tik savas, bet ir kaimynų turtas. Jeigu užliejimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte, kyla rizika, kad nuo vandens nukentės net kelių žemiau esančių butų gyventojai, nes vanduo per vidines namo konstrukcijas žemyn skverbiasi sparčiai – nesvarbu, ar namas senos, ar naujos statybos“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Pasak eksperto, kuo ilgiau nepastebimas ir nestabdomas vandens pratekėjimas, tuo didesnių nuostolių patiria būsto savininkas ir kaimynai. A. Juodeikis pastebi, kad užliejimai dažnai įvyksta tada, kai namuose nieko nėra, todėl jis pataria prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, taip pat – išjungti buitinę techniką ir elektros prietaisus, nes prie elektros tinklo prijungta brangi įranga gali būti sugadinta, jeigu patalpas užlies kaimynai.
Per užliejimus dažnai nukenčia lubos ir sienų apdaila, apgadinama grindų danga, baldai ir paveikslai. Specialistai teigia, kad iš kaimynų buto prasiskverbęs vanduo palieka pėdsaką ir po užliejimo yra būtinas bent jau kosmetinis remontas.
Ypač pavojingas yra karšto vandens išsiliejimas, nes po tokio išsiliejimo, be įprasto nuostolio, dažniausiai atsiranda kenksmingas žmonių sveikatai pelėsis, kurį panaikinti labai sudėtinga ir brangu. Dar daugiau finansinės žalos gali pridaryti nuotekų išsiliejimas, kuomet užsikimšus kanalizacijai, užliejami žemiau esantys butai. Tokiais atvejais nepakanka išvalyti ar išdžiovinti patalpų ir reikia viską keisti.
Užliejimų žalos butuose – vis didesnės
Senų daugiabučių gyventojams ir bendrijų atstovams ekspertas pataria įvertinti pastato viduje esančio vamzdyno būklę – kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję.
„Įvykiai, kai trūksta seni vamzdžiai, esantys daugiabučio namo laiptinėje ar kitose bendro naudojimo patalpose, nėra retenybė. Norėdami apsisaugoti nuo nemalonumų, gyventojai turėtų susitarti dėl daugiabučio namo vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros“, – sako A. Juodeikis. Jis priduria, kad būsto draudimas gyventojams padeda išspręsti finansinius rūpesčius, kurie po įvykio kyla dėl nuosavo buto remonto ir kaimynų patirtų nuostolių.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausia žala, kurią sukėlė trūkę vamzdžiai pernai buvo daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Statistika rodo, kad gyventojų patiriami nuostoliai yra dešimtis ar šimtus kartų didesni, nei buto draudimo įmoka, siekianti nuo 5 eurų per mėnesį. Apdraudžiamas ne tik butas, bet ir jame esantis namų turtas, taip pat draudimas apsaugo nuo nuostolių užliejus kaimynus“, – sako A. Juodeikis.