Per penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo 39 gyventojai, iš jų 25 gyvenantys kaime. Ugniagesiai primena, kad šiuo laikotarpiu būtinas ne tik jų, bet ir žmonių tinkamas pasiruošimas, rašoma pranešime spaudai.
„Ugniagesiai visada yra pasirengę gesinti gaisrus. Bet kol atvykstama, ypač kaimo vietovėse, iki kurių būna sunku privažiuoti, kai smarkiau palyja ar daug prisninga, ugnis jau būna pridariusi didelių nuostolių. Štai vien šiemet gyvenamuosiuose namuose dėl neišvalytų dūmtraukių ir nesuremontuotų krosnių, ugnis lankėsi 905 kartus. Deja, tie, kas nesirūpina gaisrų prevencija, neretai praranda ne tik namus, bet ir gyvybę“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės aplaidžiai rūpinasi krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra.
„Todėl mūsų šalies gyventojų namuose, įsibėgėjus kūrenimo sezonui, padaugėja gaisrų, – teigė jis. – Vien pernai juose žuvo 12 žmonių, o šiais metais tokie gaisrai jau nusinešė 14 gyvybių“.
PAGD duomenimis, šiais metais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, daugiau nei 15 proc. išaugo gaisrų, kilusių dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių, skaičiaus.
Kodėl būstuose įsiplieskia gaisrai? „Būna, kad baigę šildymo sezoną, žmonės pamiršta suremontuoti krosnis ir išvalyti dūmtraukius, o atšalus orams skuba kuo greičiau pradėti kūrenti“, – kalbėjo A. Gudžiauskas.
Ugniagesiai primena, kad prieš šildymo sezoną būtina suremontuoti krosnis ir židinius, išvalyti dūmtraukius, juos išbalinti, kad matytųsi įtrūkos. Neretai gaisrai kyla ir tada, kai besikūrenanti krosnis paliekama be priežiūros, kai įkūrimui naudojami degūs skysčiai. Kad būtų išvengta žūčių, A. Gudžiauskas ragina namuose įsirengti dūmų detektorius, o nuo smalkių – apie jas įspėjančius smalkių detektorius.
Jis taip pat išskyrė ir dūmtraukių įrengimo klaidas: dažniausiai nėra išlaikomas tinkamas atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių pastato konstrukcijų, kurias gali uždegti įkaitęs dūmtraukis. A.Gudžiausko teigimu, gyventojai neturėtų numoti ranka ir į dūmtraukio priežiūrą.
„Daugiausia problemų būna ten, kur dūmtraukis kerta perdangą ir stogo konstrukciją. Tarp jos ir dūmtraukio tenka sandarinti angas, todėl atliekant šiuos darbus būtina naudoti nedegias medžiagas. Atstumas nuo dūmtraukio paviršiaus iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 25 arba 15 cm, priklausomai nuo konstrukcijos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dūmtraukis būna padengiamas degiomis medžiagomis – medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis, tapetais“, – kalbėjo A.Gudžiauskas.
Jis pažymėjo, kad būtina reguliariai tikrinti dūmtraukius, ar jie yra tvarkingi, ar nėra atsiradusių įtrūkimų, pro kuriuos gali prasiskverbti dūmai ar ugnis. „Jeigu dūmtraukis įtrūkęs ar nesandarus, nereikėtų atidėlioti remonto. Viena dažniausių žmonių klaidų – dūmtraukio nevalymas. Tokiame dūmtraukyje gali užsidegti susikaupę suodžiai ir dervos. Dūmtraukyje užsidegus suodžiams, ugnis gali išplisti į degias pastato konstrukcijas. Tokio gaisro metu degimo temperatūra būna itin didelė ir paprastai suardo dūmtraukį. Todėl valyti jį būtina ne rečiau kaip kartą kas 3 mėnesius“, – patarė ugniagesių atstovas.
Pasak A.Gudžiausko, valant dūmtraukį tenka lipti ant pastato stogo, todėl itin svarbu nepamiršti saugumo. „Dūmtraukį reikėtų valyti mechaniniu būdu naudojant specialius šepečius. Be to, atliekant valymo darbus galima pastebėti ir įvairius defektus ar silpnesnes dūmtraukio vietas. Rekomenduojama rinktis mechaninį dūmtraukių valymą, nes jis yra efektyviausias“, – tvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Anot A.Gudžiausko, prasidėjus šildymo sezonui kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų padėti saugiu atstumu.