Tinkamomis sąlygomis plinta labai greitai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad blusas į namų rūsius (ypač blusas vilioja šiluminiai įrenginiai), pirmuosius namo aukštus ant savo kailio atneša benamės katės, žiurkės, pelės. Susiradusios prieglobstį blusos veisiasi ir nuolat puola žmones. Palankiausios sąlygos šiems parazitiniams gyviams daugintis yra netvarkingi namai, butai, kuriuose laikomi ir netinkamai prižiūrimi gyvūnai.
Nušokusios nuo šuns ar katės kailio, blusos įsitaiso ant jų poilsio kilimėlio, grindų plyšiuose, dulkėse. Jos taip pat mėgsta veistis šunų būdose, pelių, žiurkių urvuose, paukščių lizduose. Tinkamos sąlygos veistis joms taip pat nenušienauti, apleisti, nedirbami žemės plotai, kur visuomet yra graužikų.
Blusos greitai dauginasi. Per parą jos padeda apie 15 kiaušinėlių, o per visą gyvenimą – apie 450–500, dėl šios priežasties nenaikinamos greitai išplinta. Šiltakraujo gyvūno kraujas blusoms yra gyvybiškai būtinas, tik pasimaitinusi patelė gali subrandinti kiaušinius, sudėti juos taip užtikrindama būsimą generaciją.
Nors blusos mažos, tačiau jų įkandimai gali būti pavojingi užkrečiamųjų ligų atžvilgiu. Žmogus gali užsikrėsti žiurkių ir kitų graužikų, kačių, šunų platinamos užkrečiamosiomis ligomis. Blusos yra maro, tuliaremijos, pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligos (Bartonella henselae) platintojai.
Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, labai niežtintis, 1 cm diametro paraudimas, kuris išsilaiko 3–4 dienas, kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Paprastai sukandžiojamos lengvai prieinamos vietos (kojos, rankos), labai retai – galva.
Kaip apsisaugoti nuo blusų?
Norintiems sunaikinti blusas, ULAC medikai pataria atkreipti dėmesį ne tik į naikinimo procesą, tačiau taip pat į aplinką. Šių parazitų paplitimas rodo, kad aplinka netvarkinga, o teritorijoje gausu blusų maitintojų: žiurkių, pelių, valkataujančių kačių. Naikinant blusas būtina reguliuoti maitintojų populiaciją. Nors blusos gali ilgai badauti, bet nesant maitintojų (graužikų, valkataujančių kačių rūsiuose), veisimasis sutrinka.
Blusoms įsiveisus rūsiuose patartina kreiptis į namo bendriją, kuri turėtų organizuoti licencijuotų įmonių atliekamą blusų naikinimą (dezinfekciją). Apsisaugoti taip pat padeda landų į namų rūsius, garažus užsandarinimas.
Blusoms patekus į gyvenamąsias patalpas, pats prieinamiausias būdas – dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius, minkštus baldus. Patartina naudoti vienkartinius dulkių siurbimo maišelius, nes blusų kiaušinėliai, lervos ir kokonai, likę dulkių siurblyje, gali vystytis toliau, o suaugusios blusos tiesiog paspruks į aplinką. Išsiurbus, maišelius reikia nedelsiant išimti iš siurblio, įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir išmesti arba, esant galimybei, užkasti, sudeginti. Po siurbimo rekomenduojama grindis išplauti su drėgna šluoste, naudojant plovimo priemones, ir gerai jas nusausinti, nes blusų lervos, pasislėpusios grindų plyšiuose, nepakelia nei drėgmės pertekliaus, nei sausros, todėl tokioms sąlygoms – žūva.
Siekiant išvengti blusų dauginimosi, naminius gyvūnus (šunis, kates) rekomenduojama išmaudyti naudojant specialų šampūną nuo blusų. Naminių gyvūnų augintojai turėtų nepamiršti reguliariai išsiurbti ir išplauti gyvūnų kilimėlius. Taip pat patiesalus, ant kurių guli, miega gyvūnas rekomenduojama išplauti 1–2 kartus per savaitę karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.
Nuo blusų apsisaugoti galima ir liaudiškomis priemonėmis – kambario ar kitų patalpų kampuose išdėlioti pelynų kuokštelius, blusų migruojančias vietas ištepti žibalu ir kt. Tačiau ULAC medikai pabrėžia, kad geriausias blusų naikinimo priemonė – insekticidai – cheminės medžiagos, naikinančios ne tik blusas, bet ir kitus kenkėjus.