Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet pirtyse kilo jau 10 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį – 3. Nors pirčių gaisrai pernai sudarė 1,8 proc. visų gaisrų, tačiau šie gaisrai palieka gan skaudžias pasekmes. Štai pernai ugniagesiams teko gesinti 145 pirtis, trys gyventojai šiuose gaisruose patyrė traumų.
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių. Daugiausia jų pirtyse kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Kitos pagrindinės pernai kilusių gaisrų priežastys: elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,7 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (4,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,1 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (2,8 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (2,1 proc.).
Šiemet gaisrai pirtyse kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, savaiminio medžiagų užsidegimo, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir kitų priežasčių.
Įvairių pirčių krosnys
Periodinio veikimo krosnys. Tai krosnys, kur akmenys yra šildomi tiesioginio degimo metu išsiskiriančios šilumos ir ugnies. Tai yra kūrenant malkomis liepsna ir karštis tiesiogiai veikia akmenis. Po kūrenimosi turėtų būti išsemti pelenai ir žarijos iš pakuros, akmenys nupilami, nuplaunami vandeniu, pirtis išvėdinama ir tik tada prasideda pirtinimosi procedūros.
Prie periodinių veikimo krosnių galima priskirti dūminių pirčių „krosnis“. Nuo senų laikų tokiose pirtyse būdavo padaryta pakura, ant jos sukrauti akmenys. Patalpa neturi jokio dūmtraukio (dūmai rūksta per langus, palėpę ir pan.). Pirtis yra iškūrenama, akmenys įkaista, pelenai išvalomi, išnešami, akmenys nuplaunami, ji išvėdinama ir prasideda pirtinimosi procesas.
Pastovaus veikimo krosnys. Tai krosnys, kurias kūrenant kietu kuru akmenys tiesiogiai neveikiami liepsnos, bet jie įkaista nuo metalinių krosnies sienelių. Tai veikia kaip metalinė krosnelė su dūmtraukiu apkrauta akmenimis, pačioje krosnelėje vyksta degimo procesas, o akmenys sušyla nuo krosnelės sienelių. Pirtinimosi metu krosnelė gali kūrentis, nes dūmai išeina per dūmtraukį.
Dujinės krosnys, kai akmenys šildomi dujinių degiklių.
Elektrinės krosnys, akmenys šildomi elektriniais tenais.
Garų generatoriai. Tai elektriniai prietaisai pučiantys karštus garus.
Kaip gali susidaryti smalkės?
Kupiškio PGT vyriausiasis specialistas Vaidas Juknevičius primena, kad smalkės gali susidaryti degimo proceso metu. Todėl nelaimė gali kilti, kai yra nesandari dūmų šalinimo per dūmtraukį sistema, ar per ilgą krosnies eksploatavimo laikotarpį sudegusi krosnelė ir atsiradę įtrūkimų, plyšių ir panašiai. Pasak specialisto, kadangi krosnelė būna apkrauta akmenimis, ne visada nesandarumai pastebimi. Dėl to reikia stebėti ir tikrinti.
„Pirtys pakankamai populiarios ir populiarėjančios Lietuvoje. Tačiau ne visi turi tinkamą supratimą apie pirčių įrengimo ypatumus. Svarbiausia yra krosnelių įrengimas, tai yra ar išlaikyti atstumai nuo degių konstrukcijų ar dūmtraukiui kertant perdengimo ar sienos konstrukcijas nesusidarys sąlygos gaisrui kilti ir jam išplisti“, – paaiškino specialistas.
Taip pat, anot jo, jei žmogus neturi patirties eksploatuojant kieto kuro krosneles ir ne laiku užsuka dūmtraukio sklendes ar netinkamai paruošia pirtį, kur naudojama periodinio veikimo krosnis, išauga tikimybė apsinuodyti smalkėmis.
„Ypatingai reikia būti atsargiems naudojantis dūminėmis pirtimis. Suprantu, kad mūsų visuomenės dalis ištroškusi aštrių, archajiškų pojūčių, bet saugumas turi būti svarbiausia.
Patariu prieš įsirengiant pirtį ar jau ją turint ir eksploatuojant susirinkti visą įmanomą informaciją apie jų įrengimą, naudojimosi būdus ir pan. Yra tikrai įvairių kursų, mokymosi programų šia tema“, – patikino V. Juknevičius.
Ypač pavojingos miegančiam žmogui
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus specialistas Matas Budriūnas sako, kad smalkės arba anglies monoksidas yra bespalvės dujos, kurios neturi kvapo. Būtent dėl šios priežasties galime nepajusti jų susidarymo.
„Šios dujos ypatingai pavojingos miegančiam žmogui, nes dėl savo savybių yra nejuntamos ir patekusios į žmogaus organizmą greitai jame kaupiasi ir susijungia su kraujyje esančiu hemoglobinu sudarydamos karboksihemoglobiną. Šis naujas junginys sumažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį, todėl žmogus gali uždusti“, – sako specialistas.
Anot jo, mirtinas apsinuodijimas anglies monoksidu priklauso nuo jo kiekio ir kontakto laiko, tačiau vidutinė miego trukmė yra pakankamas laikas įvykti nelaimingam atsitikimui, jeigu smalkės yra nuolatos patalpoje.
„Apsinuodijimas anglies monoksidu dažnai gali būti supainiotas su peršalimu. Jam būdingi tokie simptomai, kaip kvėpavimo sutrikimai ar dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, nuovokumo sutrikimas, o galiausiai asmuo gali apalpti ir patekti į komos būseną“, – kalbėjo M. Budriūnas.
Jeigu įtariate, kad apsinuodijote anglies monoksidu, nedelsdami palikite vietą, kurioje pasireiškė simptomai ir išeikite į lauką įkvėpti gryno oro.
Kadangi apsinuodijimo padariniai gali būti neprognozuojami, jau palikus pavojingą aplinką kvieskite greitąją trumpuoju pagalbos numeriu 112. Jeigu patalpoje buvote ne vienas, o kitas asmuo apalpo, būtinai jį išneškite į gryną orą ir atlikite dirbtinį kvėpavimą, taip pat skambinkite pagalbos numeriu 112.
