Priedangos yra trumpalaikio buvimo vietos, skirtos gyventojams oro atakos metu apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų ar smūgių bangų. Gyvenantiems individualiuose namuose rekomenduojama įsirengti padidinto saugumo patalpą – tai priedangos požymių turinti patalpa (kambarys), kurioje pasislėpę žmonės taip pat gali apsisaugoti nuo kylančių grėsmių, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Sostinės savivaldybė siekia, kad priedangų tinklas plėstųsi ir laikinąją apsaugą netoliese namų, darbo, ugdymo įstaigų turėtų visi vilniečiai. Rekomendacijos individualių namų gyventojams yra tarpinių sprendimų paieška, kaip gyventojams jaustis saugesniais žinant, kurios gyvenamojo namo patalpos yra patikimesnės atlaikyti kinetines grėsmes.
„Vilniuje sparčiai plečiame priedangų tinklą – identifikavome daugiau nei 2 tūkst. tinkamų patalpų, jas vertiname, teikiame rekomendacijas tobulinimui. Vis dėlto Vilniaus civilinės saugos žemėlapyje matyti, kad priedangų stinga individualių namų kvartaluose.
Siekiame pasirūpinti kiekvieno vilniečio saugumu, todėl parengėme rekomendacijas, kaip įsirengti padidinto saugumo patalpą savo namuose. Kiekvieno iš mūsų pasirengimas įvairioms situacijoms yra didesnio saugumo garantas“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl padidinto saugumo patalpos įrengimo rekomendacijas reikia pritaikyti pagal konkrečias situacijas.
Ieškokite patikimiausios patalpos
Norint įsirengti papildomo saugumo patalpą, nebūtina statyti kažką naujo – užtenka pritaikyti jau esančias patalpas. Tam gali tikti, pvz., pirtis arba sandėliukas – svarbiausia, kad ekstremalios situacijos metu būtų galimybė patalpą greitai atlaisvinti ir pritaikyti saugiam naudojimui.
Rekomenduojama pirmiausia susirasti pastato projektą ir išsiaiškinti pastato konstrukcijos tipą bei kurios sienos yra laikančiosios (jos plane žymimos storesne linija). Padidinto saugumo patalpa gali būti įrengta tarp laikančių mūrinių ar gelžbetoninių sienų. Geriausia pasirinkti tokią vietą, kur atstumas tarp laikančių sienų yra mažiausias ir patalpa neturi išorinių sienų. Griaunamąjį sprogimo jėgos poveikį gali sumažinti maksimali grunto apsauga iš išorės.
Jeigu patalpa yra rūsyje ar žemiau žemės paviršiaus, būtų gerai ją įrengti kuo arčiau laiptų ir užtikrinti kuo įmanoma daugiau evakuacijos kelių. Jie gali vesti per laiptinę ar kitas rūsyje esančias patalpas. Priešingoje pusėje nei evakuacijos kelias, reikia numatyti avarinį išėjimą – šachtą, pakeltą iki žemės paviršiaus. Taip pat reikėtų įrengti oro pratekėjimo kelius.
Reikia pasirūpinti, kad durys remtųsi į sienos konstrukciją visu perimetru, prie išėjimo nebūtų konstrukcijų, galinčių jį užversti. Galiausiai, durys turėtų atsidaryti į patalpos išorę, jog sprogimo banga jų neišverstų.
Papildomą pavojų padidinto saugumo patalpoje gali sukelti langai, stiklinės durys ir pan. objektai. Jeigu vis dėlto saugiausioje namų vietoje būtų stiklo, svarbu turėti priemonių, kaip apsisaugoti nuo galimų šukių.
Sulaikyti šukes gali metalinis arba medinis skydas, užmaunamas ant tvirtai prisuktų laikiklių sienoje, stiklo gaudyklės, tinkleliai, smėlio maišai. Pastarieji, sukrauti iki lubų, gali tarnauti ir kaip papildoma atrama. Stiklus taip pat galima uždengti baldais, tačiau privaloma juos pritvirtinti taip, kad jie nuo smūgio jėgos nenuvirstų. Visgi patalpoje reikėtų turėti įrankių, kurie padėtų išeiti iš patalpos, jei pastatas apgriūtų.
Priedangoje – tik svarbiausi daiktai
Įrengus patalpą, būtina supažindinti šeimos narius su veiksmų planu: kas bėga slėptis pirmas, kas pasiima augintinį, kas uždaro duris ir pan. Rekomenduojama planą išbandyti ir praktiškai, pasitreniruoti.
Pravartu pasirūpinti ir tinkamu inventoriumi. Padidinto saugumo patalpoje turėtų būti įrengti moduliniai baldai, alternatyvūs elektros tiekimo šaltiniai, sausojo tipo klozetas. Taip pat reikėtų turėti vandens, maisto, higienos priemonių, kad, jeigu prireiktų, patalpoje būtų galima praleisti ir ilgesnį laikotarpį. Verta turėti ir alternatyvių šviesos šaltinių, anteną bei radiją.
