Daugiabučių gyventojai turi kelis pasirinkimus, kaip administruoti gyvenamąsias patalpas: administravimo teises perduoti tokias paslaugas teikiančioms bendrovėms, steigti bendriją ir rinkti pirmininką, sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Visais atvejais gali kilti įvairių konfliktų tarp gyventojų ir kitų šalių, todėl labai svarbu nepamiršti atsakomybių ir pareigų.
Panevėžietė Galina „Delfi Būstas“ pasakoja, kad jau kurį laiką tarp kai kurių gyventojų ir bendrijos pirmininko tvyro nesantaika. Pasak moters, bendriją sudaro trys daugiabučiai, todėl nuomonių apie jos pirmininką yra įvairių.
„Vieni labai mėgsta pirmininką, nors sunku pasakyti už ką, kiti mato, kad žmogus nesilaiko savo pareigų. Tiesiog nebeįmanoma kentėti“, – pasakoja pašnekovė.
Paprašyta įvardyti, dėl ko kai kurie gyventojai yra nepatenkinti, moteris akcentavo, kad paskutinis pirmininko akibrokštas buvo atlyginimo sau pakėlimas, prieš tai nepasitarus su gyventojais. Taip pat, pasak moters, nežinia, kada paskutinį kartą buvo surengtas susirinkimas, gyventojams nepateikiamos metinės ataskaitos ir pan., o jeigu reikia priimti tam tikrą sprendimą, įgaliotas asmuo vaikšto pas bendrijos narius ir tiesiog prašo padėti parašus. „Delfi Būstas“ pasiteiravo, kodėl gyventojai neatleidžia šio pirmininko. Anot Galinos, bendrijos nariai nėra labai iniciatyvūs ir didžioji dauguma jų nekreipia dėmesio į tai, kad pirmininkas nevykdo savo pareigų. Gyventojai kol kas į kitas institucijas dėl bendrijos pirmininko nesikreipė.
Kas valdo bendriją?
Įsteigtos bendrijos pirmininkas turi tam tikrų atsakomybių ir privalo vykdyti pareigas, kurios yra įtvirtintos teisės aktu. Kaip „Delfi Būstas“ pasakoja Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė, pirmiausia, reikėtų išskirti, kokie bendrijos valdymo organai. Daugiausiai sprendžiamosios galios turi bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Anot D. Matonienės, bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Taip pat bendrija turi valdybą ir (arba) bendrijos pirmininką. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas.
Valdyba gali būti arba nebūti. Didžiausia valdžia yra visuotinis narių susirinkimas, bet kaip sprendžiamoji galia pasiskirsto tarp valdybos ir visuotinio susirinkimo, jau sprendžia bendrijos įstatai. Kiekviena bendrija turi įsiregistruoti įstatus, ten surašyta visa organizavimo tvarka“, – paaiškina D. Matonienė.
Bendrijos pirmininku, anot pašnekovės, renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje būtinai sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Kitais atvejais valdyba gali būti nesudaroma.
„Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip“, – paaiškina D. Matonienė.
Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.
Kokios yra pirmininko pareigos, atsakomybės ir kokių taisyklių jis turi laikytis?
Kaip akcentuoja D. Matonienė, bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybes organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.
Bendrijos pirmininkas, pirmiausia, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Taip pat jo pareiga yra rengti metines finansines ataskaitas ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Bendrija, pasak D. Matonienės, gali nuspręsti atlikti bendrijos finansinį auditą. Tokiu atveju sutartį su audito įmone turėtų sudaryti bendrijos pirmininkas.
Į bendrijos pirmininko pareigas įeina ir informacijos bei dokumentų teikimas visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu. Be to, bendrijos pirmininkas, turi teikti informaciją butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą.
Vienos pagrindinių bendrijos pirmininko pareigų yra bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas ir tvarkymas, pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimas, šios priežiūros dokumentų parengimas, pildymas ir tvarkymas, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimas ir tvarkymas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimas ir jų pateikimas visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymas ir šių lėšų naudojimas pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymas ir jos pateikimas visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai).
Gyventojams taip pat reikia prisiminti, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
D. Matonienė tęsia, kad bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.
Bendrijos pirmininko atlyginimo dydį nustato ir pakeitimus inicijuoja visuotinis susirinkimas. Todėl pats bendrijos pirmininkas negali savavališkai pasikelti sau atlyginimo. D. Matonienė pabrėžia, kad vaikščiojimas pas bendrijos narius ir prašymas padėti parašus dėl tam tikrų sprendimo nėra visuotinis susirinkimas.
„Jeigu Bendrijos pirmininkas (valdyba) nevykdo pareigų, t. y. jeigu jie nepateisino bendrijos narių pasitikėjimo, jie gali būti atšaukti iš pareigų. Susirinkimą dėl pirmininko (valdybos) atšaukimo iš pareigų sušaukti gali pareikalauti 1/4 bendrijos narių. Jeigu per 1 mėn. bendrijos valdymo organas tokio susirinkimo nesušaukia – jį gali sušaukti 1/4 bendrijos narių“, – pažymi Būsto rūmų prezidentė.
Ji tęsia, kad šiandien kai kurios bendrijos susiduria su iššūkiu, nes gyventojai nėra aktyvūs bendruomenės nariai. Pasak D. Matonienės, pačioms bendruomenėms reikėtų aktyviau dalyvauti bendrijos gyvenime, stebėti pirmininko veiklą, ir jeigu jo darbas gyventojų netenkina, rinkti kitą bendruomenės atstovą. Taip pat, jeigu yra matoma, kad pirmininkas atlieka neteisėtus veiksmus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybę.