Lietuvoje jau kurį laiką vėl auga koronaviruso atvejų skaičius. Tai kelia nerimą daugiabučių gyventojams. Į „Delfi Būstas“ kreipėsi skaitytoja Milda (redakcijai vardas ir pavardė – žinomi) ir klausė, ką daryti kaimynams, jeigu jų laiptinėje gyvena žmogus, kuriam buvo diagnozuotas koronavirusas.
„Mūsų laiptinėje vienam kaimynui nustatytas koronavirusas. Mes nežinome, kaip elgtis. Ar mums saugu vaikščioti laiptine, ar neturėtų laiptinės dezinfekuoti?“ – klausė skaitytoja.
Pasak moters, kaimynams kyla abejonių, ar sergantis asmuo apie šį atvejį pranešė bendrijos pirmininkui. Taip pat, anot pašnekovės, kaimynai nuogąstauja, kad koronavirusu sergantis asmuo ir šiuo metu, dar sirgdamas, naudojasi laiptine – išeina į ją rūkyti.
Apie ligą pranešti neprivalo
„Delfi Būstas“, atsižvelgdamas į moters klausimus, kreipėsi į kelių Lietuvos miestų, kuriuose sergamumas koronavirusu yra didelis, savivaldybes ir pasiteiravo, kokia tvarka galioja daugiabučiuose, kai juose yra nustatomi COVID-19 atvejai.
Kaip redakciją informavo Panevėžio miesto savivaldybė, ji internetinėje erdvėje, vietinėje spaudoje yra pateikusi rekomendacijas daugiabučių namų gyventojams, bendrijoms, namų administratoriams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, atsakingiems už namo priežiūros organizavimą, kaip savomis jėgomis galima imtis priemonių daugiabučių laiptinėse koronaviruso grėsmei mažinti. Teigiama, kad, nustačius atvejį, kad daugiabutyje yra sergančių COVID-19 liga, patalpų dezinfekciją vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė paaiškina, kad teisės aktuose nustatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo organizuoti bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus.
„Rekomenduojame dezinfekavimą vykdyti vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų valymo ir dezinfekcijos. T. y., kuo dažniau vėdinti laiptinių patalpas plačiai atvėrus langus, dienos metu, siekiant užtikrinti efektyvų laiptinės patalpų vėdinimą, palikti atidarytas laiptinės duris, organizuojant bendrojo naudojimo patalpų valymą periodiškai dezinfekuoti dažniausiai liečiamas vietas – durų rankenas, telefonspynių ir liftų mygtukus, laiptinių turėklus“, – pažymi specialistė.
Ji priduria, kad pilna dezinfekcija atliekama tik tuo atveju, kai yra nustatomas COVID-19 atvejis daugiabučiame name. Su minėtomis rekomendacijomis, pasak jos, supažindinti visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
Tiesa, pasak E. Šlajūtės, koronavirusu sergantis asmuo neprivalo apie tai pranešti nei bendrijos pirmininkui ar administruojančiai bendrovei, nei savo kaimynams. Pasak specialistės, tai – privatūs duomenys.
„Norime priminti, kad informacija apie susirgusį asmenį nėra vieša, todėl asmuo, kuriam nustatytas susirgimo atvejis, neturi prievolės apie tai informuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo“, – pažymi E. Šlajūtė.
Apie asmens duomenų apsaugą informuoja ir Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Renata Kudukytė-Gasperė. Ji taip pat pabrėžia, kad sergantis asmuo nėra įpareigotas pranešti bendrijos pirmininkui ar administratoriui apie nustatytą Covid-19 ligą.
„Informacija, susijusi su asmens sveikata yra asmens duomenys, kuriuos tvarkyti gali tik tam teisę turinčios institucijos. Šiuo atveju tai yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Mūsų žiniomis, NVSC Kauno departamentas, gavęs informaciją apie daugiabutyje nustatytą Covid-19 atvejį, siunčia ten įmonę, kuri dezinfekuoja laiptinę (gyventojams už tai mokėti nereikia). Daugiau informacijos apie šią paslaugą galėtų suteikti pats NVSC Kauno departamentas“, – paaiškina R. Kudukytė-Gasperė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė pabrėžia, kad laiptinių dezinfekcija rūpinasi savivaldybės ir daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės. Be to, anot jos, informacija apie asmens sveikatą, jo ligą yra asmens duomenys, todėl kaimynų ar administratorių žmogui informuoti prievolės nėra. Asmuo apie tai, jog jam patvirtinta COVID-19 liga turi informuoti tuos žmones, su kuriais turėjo artimą kontaktą, siekiant, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui.
Tiesa, ji įspėja, kad koronavirusu sergantieji privalo griežtai laikytis izoliacijos. Tai reškia, kad sergant koronavirusu negalima išeiti į laiptinę.
„Sergantys COVID-19 liga privalo būti izoliacijoje. Jei asmuo yra izoliuotas daugiabučio namo bute, naudotis jokiomis bendro naudojimo patalpomis, t. y. tiek laiptine, bendro naudojimo dušais, virtuvėmis ir kita, užsikrėtusysis negali“, – pažymi specialistė.
Informuoja NVSC
Savivaldybių atstovai ir NVSC tikina, kad sergantysis koronavirusu apie savo ligą informuoti kaimynų ar bendrijos pirmininko neprivalo. Kyla klausimas, kaip tuomet nustatoma, kuriose laiptinėse reikalinga dezinfekcija? Šią informaciją bendrovėms, kurios atlieka laiptinių ar kitų patalpų dezinfekciją, praneša NVSC. Taip tvirtina daugiabučius namus administruojanti bendrovė „Mano būstas“. Kaip teigiama bendrovės atsiųstoje informacijoje, įmonė pilną nemokamą dezinfekciją atlieka tuose daugiabučių namų laiptinėse, kurių gyventojams oficialiai nustatyta COVID-19.
„Šią informaciją mums teikia NVSC. Dezinfekciją atliekame tuose miestuose, kuriuose dirbame, ir ne tik savo administruojamuose namuose. Nuo pandemijos pradžios jau esame dezinfekavę per pusę tūkstančio laiptinių. Aktyviausiai darbai vyko kovą, balandį ir gegužę, bet panašu, kad virusui vėl pradėjus smarkiai plisti, darbų apimtys rudenį vėl išaugs. Stebime situaciją ir esame pasirengę augančiam darbų srautui. Jei name nėra oficialiai nustatyto COVID-19 atvejo, bet gyventojai pageidauja pilnos patalpų dezinfekcijos, šią paslaugą taip pat galime pasiūlyti. Priklausomai nuo laiptinės ploto, vieno kv. metro patalpos dezinfekcija kainuoja apie 1 eurą“, – rašoma bendrovės atsakyme.
NVSC primena, kad daugiabučių namų gyventojai turėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Laiptines vėdinti 2-3 kartus per dieną, sudarant skersvėjį. Vėdinti mažiausiai 1 (vieną) valandą. Laiptinę valyti drėgnu būdu 2 kartus per savaitę, naudojant įprastus ploviklius. Karantino metu draudžiama šluoti laiptines. Plaunant laiptinę vandenį būtina keisti pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 1 kartą. Valymo reikmenys turi būti tinkamai valomi kiekvieno valymo pabaigoje. Dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, telefonspynes, liftų mygtukus, laiptinių turėklus, langų rankenas, pašto dėžutes – karantino laikotarpiu valyti drėgnuoju būdu kaip įmanoma dažniau, bet ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius/valiklius. Liftų kabinas plauti bent 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius. Laiptinių palanges valyti drėgnuoju būdu, naudojant įprastus ploviklius/valiklius. Informuoti gyventojus, iškabinant pranešimus, kad gyventojai laikytųsi rankų higienos reikalavimų, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, vengtų liesti bendrus (turėklus, liftų valdymo skydelį ir pan.) paviršius rankomis, rekomenduoti būti su pirštinėmis. Aplinkos valymą atliekantys darbuotojai, atlikdami valymo darbus, turi dėvėti darbo rūbus (pvz., uniformas, kurios yra dažnai plaunamos šiltame vandenyje) ir buitines pirštines. To pakanka apsaugai valant bendrąsias patalpas. Valymo reikmenys turi būti tinkamai valomi kiekvieno valymo pabaigoje. Rankų higiena (plovimas su muilu ir vandeniu arba dezinfekuojamos specialia rankoms dezinfekuoti priemone) turėtų būti atliekama kiekvieną kartą, kai nuimamos pirštinės. Valymo metu susidariusios atliekos turėtų būti metamos į buitinių atliekų konteinerį kaip nerūšiuojamos atliekos.