Vystytojas, plėtodamas gyvenamųjų namų kvartalą ar komercinės paskirties projektą, turi ne tik sutvarkyti ir įrengti reikalingą infrastruktūrą sklype, kuriame statoma, bet ir už jo ribų. Vilniuje kiek ir kokių darbų aplink vystomą sklypą reikia padaryti, nurodo savivaldybė, išduodama statybos leidimą. Ši tvarka vystytojams kelia daug klausimų, o gyventojams – pasipiktinimą.
„Delfi Būstas“ neseniai lankėsi Vilniaus Lazdynėlių mikrorajone, kurio gyventojai skundžiasi ne tik dėl savivaldybės aplaidumo, planuojant patogią infrastruktūrą vis gausėjančioje gyvenvietėje, bet ir piktinasi vystytojų, kurie plėtoja gyvenamųjų namų kvartalus, darbu. Pasak Lazdynėlių individualių namų savininkų bendrijos narės Ingridos Valančės, mikrorajono gyventojai susiduria su šaligatvių trūkumo problema. Anot jos, šalia naujų daugiabučių arba visai nėra šaligatvio, arba nėra bortelių, taip pat ne iki galo išspręsta gatvių apšvietimo problema. Ne vienoje vietoje tamsiu paros metu trūksta šviesos. Gyventojai piktinasi, kad jau ilgą laiką gyvena statybų aikštelėje ir panašu, kad greitai statybos nesibaigs. Mat, savivaldybės bendrojo plano keitimo rašte rašoma, kad Lazdynėliuose galėtų gyventi apie 6000 gyventojų, čia vis dar planuojama ir statoma dešimtys daugiabučių. I. Valančė kėlė klausimą, ar tvarką aplink naujai pastatytus daugiabučių kvartalus (už vystomo sklypo ribos), turi užtikrinti vystytojas, ar savivaldybė. Plačiau apie Lazdynėlių gyventojų problemas skaitykite ČIA.
Kokių infrastruktūros darbų prašo Vilniaus miesto savivaldybė?
Vilniaus miesto savivaldybė „Delfi Būstas“ informuoja, kad šiuo metu savivaldybių administracijos vadovaujasi Statybos įstatymo nuostatomis, pagal kurias, už prisijungimą prie miesto susisiekimo ar inžinerinių komunikacijų iš vystytojo galima reikalauti tik tokių infrastruktūros sukūrimų ar pagerinimų, kurie yra susiję su vystomu objektu.
„Todėl pirmiausia yra žiūrima į esamą ir artimiausiu metu pagal bendruosius savivaldybės ir jos įmonių planus planuojamą įrengti infrastruktūrą, ir tai yra nustatomas kiekvienos teritorijos infrastruktūros poreikis. Pagaliau, yra įvertinama, koks objektas yra vystomas, kokio dydžio, kokios paskirties, koks pėsčiųjų bei transporto srautas bus sukurtas ir kokį šoką sukels miesto infrastruktūrai būsimas objektas. Trumpai tariant, kriterijai – esama ir planuojama teritorijos infrastruktūra, planuojamas investicijų dydis, objekto plotas, paskirtis ir sukursimas judumo srautas“, – teigiama atsakyme.
Taip pat pabrėžiama, kad dažniausiai vystytojų prašoma įrengti ar pagerinti ir judumo (pėsčiųjų takai, gatvės, dviračių takai), ir kitą miesto inžinerinę infrastruktūrą (apšvietimas, vanduo, šiluma, nuotekos). Ankstesniame savivaldybės komentare buvo teigiama, kad įstatymas nenumato konkrečių infrastruktūros apimčių ir nuobaudų. Jeigu vystytojai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal sąlygas ir pagal projektą, tai tiesiog objektas nebus priimtas.
Skirtingiems vystytojams sąlygos nevienodos
Kaip „Delfi Būstas“ paaiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, oficialiai yra numatyta, kad vystytojas rūpinasi infrastruktūra savo sklype. Tačiau tam, kad jis gautų leidimą statyti, turi pasirūpinti ir bendrai mikrorajone (dažniausiai šalia vystomo projekto vietos) naudojama infrastruktūra.
„Vystytojas turi įrengti infrastruktūrą savo sklype: susisiekimo komunikacijas, apšvietimą, numatyti ir pasodinti želdynus ir pan. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu pabrėžia, kad kiekvienas atsirandantis projektas sukuria naujus srautus: automobilių, sunkiojo transporto, jeigu tai prekybos centrai ir pan. aplinkinėms gatvėms. Todėl išduoda leidimą statybai su sąlyga, kad bus atlikti tam tikri darbai ir už sklypo ribų. Tačiau metodikos, koks bus tas poreikis, kiek kvadratinių metrų turi būti sutvarkoma, kiek investuojama, nėra. Savivaldybėje kiekvienu atveju renkasi komisija ir ji nustato, kokia infrastruktūra turi būti įrengiama“, – paaiškina M. Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai savivaldybė prašo suprojektuoti ir įrengti dviračių takus, sankryžas, pėsčiųjų perėjas, pakeisti arba įrengti gatvių apšvietimą ir pan. Tačiau M. Statulevičius pažymi, kad dažnai vystytojams reikalavimai būna nevienodi.
„Čia visuomet yra diskusijų, kurios perauga į ginčus: kiek tos sąlygos būna proporcingos ir vienodos? Jeigu vystytojas ateina į naują žemės sklypą, ten statyti laukia dar keli plėtotojai, nieko nedaro, tai tas pirmasis turi padaryti dažnai daugiau nei reikėtų, o naudosis įrengta infrastruktūra visi“, – tikina M. Statulevičius.
Pasak LNTPA prezidento, į kiekvieną naują projektą ir į teritoriją investavusį vystytoją žiūrima individualiai, tačiau, M. Statulevičiaus teigimu, individualumas kartais prasilenkia su objektyvumu.
„Tiesiog miestas žiūri, kur jam reikia pasitvarkyti infrastruktūrą, žiūri, kas aplinkui planuoja ką nors statyti. Tai čia reikia atsižvelgti į galimybes, projektų dydžius, planuojamas perspektyvas vystyti projektus ir tas apimtis reglamentuoti proporcingiau“, – pažymi pašnekovas ir priduria, kad jau nuo kitų metų įsigalios Savivaldybių infrastruktūros įstatymas, kuris šiuos klausimus numatys.
„Visą infrastruktūrą, kuri yra už sklypo ribų, turės daryti savivaldybė, o vystytojas mokės tam tikrą tarybos nustatytą fiksuotą mokestį kvadratiniam metrui. Ir pati savivaldybė turės įrengti tą infrastruktūrą. Dabar vienų prašo daugiau, kitų mažiau, tai nuo kitų metų aiškumo bus daugiau. Realiai infrastruktūrą už sklypo ribų turėtų tvarkyti savivaldybė – viešasis sektorius. Jie žino poreikius, srautus ir pan. Jie turėtų ir patys investuoti, o paskui tuos pinigus skaidriai susirinkti iš investuotojų, kurie sukuria srautus ir pan. Tačiau ne vien privatus verslas turėtų mokėti. Tie patys individualių namų gyventojai, nes jie taip pat naudojasi gyvenvietės keliais, taip pat valstybės viešieji objektai turėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo“, – sako M. Statulevičius.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad ji taip pat tikisi, jog bus galimybė suvienodinti kriterijus ir todėl jau dabar rengiasi tai numatančio Infrastruktūros įstatymo įsigaliojimui nuo Naujųjų metų.