Nemaloni vilnietės patirtis
Turbūt dažnas žmogus, kuriam yra tekę nuomotis būstą, turi istorijų apie santykius su NT savininku. Štai, pavyzdžiui, skaitytoja Gabrielė pasakoja, kad tikrąjį buto, kurį nuomojosi, savininkės veidą pamačiusi tik pranešusi apie išsikraustymą.
Merginos teigimu, prieš kelerius metus ji ir jos kurso draugas gyveno senos statybos bute Karoliniškėse.
„Viskas gyvenimo metais buvo neblogai, tuo metu buvo nesmagūs tik keli niuansai. Vienas iš jų, kad buto šeimininkė nuomos pinigus visada norėdavo atsiimti pati ir prašydavo juos palikti ant stalo. Konkrečios dienos ir laiko nenurodydavo, kažkada paliktų pinigų nepasiėmė ir kelias savaites. Tad nuolat jaučiau stresą, kad ji ateis netikėtai ir pamatys ne itin tvarkingą virtuvę, kurią iš ryto ne visada pavyksta sutvarkyti. Na, ir apskritai, nesmagu, kai kažkas kitas lankosi tavo namuose, o ypač, jei nežinai, kada konkrečiai apsilankys“, – pasakoja pašnekovė.
Mergina tęsia, kad kita susierzinimą sukėlusi priežastis buvo nepagrįstas nuomos mokesčio pakėlimas.
Po vienerių ten praleistų metų, kai reikėjo pratęsti nuomos sutartį, mums buvo pasakyta, kad keliamas nuomos mokestis. Per tuos metus šeimininkai nė vinies į sieną neįkalė, nieko nepakeitė, negavome jokių papildomų privalumų ar bent menkiausio remonto, galų gale kokio nors naujo prietaiso. Tačiau pasibaigus sutarčiai nuomos kainą šeimininkai dar labiau padidino. Viena vertus, suprantu, kad kainos per metus pakyla, kita vertus, mainais už pakeltą kainą, kai butas per metus dar labiau nusidėvi, būtų galima nors kokią mažą spintelę pakeisti“, – sako Gabrielė.
Visgi, merginos teigimu, labiausiai ją pribloškė šeimininkų elgesys prieš išsikraustant. Praėjus 2 metams, ji nusprendė ieškoti kito buto ir mėnesį prieš išsikraustymą ji apie tai pranešė buvo savininkei.
„O tada prasidėjo. Gyventi mums buvo likęs dar mėnuo ar net du, tačiau šeimininkai pradėjo šį butą nuolat rodyti naujiems potencialiems nuomininkams. Suprantu, kad jų reikia, tačiau buvo elgiamasi labai nepagarbiai. Tarkime, ryte išbėgdavau į paskaitas, palikusi numestus drabužius ir nepaklotą lovą, o būnant paskaitose man parašydavo žinutę, kad už pusvalandžio kažkokie žmonės atvyks apžiūrėti buto. Tikrai mažų mažiausiai norėdavau, kad kažkas matytų mano drabužius, neklotą lovą ir juo labiau, vaikščiotų po namus, kai dar ten gyvenau. Kitą kartą ramiai gaminausi vakarienę ir stovėjau su chalatu, kai kažkas netikėtai pradėjo rakinti duris. O tada įgriuvo visa gauja potencialių nuomininkų, norinčių apžiūrėti butą. Įsivaizduokite, kaip jaučiausi, kai ramiai stovėjau virtuvėje ir nieko nelaukiau, o tada nepažįstami žmonės su šeimininke priešakyje atsirakino duris ir atėjo į vidų. Buvo labai nesmagu ir nejauku“, – prisimena mergina ir priduria, kad tokių atvejų buvo ne vienas tad paskutinius sutarties mėnesius bute ji jautėsi labai nesmagiai ir nuolat bijodavo, kad jai nebūnant namuose po juos kas nors vaikščios ir juos apžiūrinės.
Apsilankymai nėra toleruojami
Nuomininkų ir nuomotojų konfliktai, nesutarimai nėra reti. Apie juos „Delfi būstas“ rašė ne kartą. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada „Delfi būstas“ jau yra sakęs, kad nuomininkas, išsinuomodamas būstą, tikisi „įsigyti“ laikinus namus.
„Nuomininkas tikisi, kad veiks visa buitinė technika ir įrengimai, nebus per šalta žiemą ir per karšta vasarą. Jei taip nėra, be abejo, nuomininkas skųsis. Taip pat nuomininkas nenori perdėto dėmesio ar dažno bendravimo su buto šeimininku, per dažni apsilankymai ar tikrinimai nėra priimtini“, – pabrėžė M. Čiulada.
Kaip išvengti konflikto? NT ekspertas sako, kad būsto nuoma – abipusis komercinis susitarimas, kai nuomotojas patiki nuomininkui savo nekilnojamąjį turtą už nuomos mokestį, o nuomininkas už tą nuomos mokestį gauna laikinus namus. Todėl, pasak pašnekovo, nuomos sutartyje turi būti aptarti esminiai dalykai – nuomos objektas, abi šalys, nuomos kaina, nuomos terminas, mokėjimų terminai, buitiniai dalykai, priėmimo perdavimo aktas su išvardintais baldais bei buitine technika.
„Iš esmės kuo platesnė sutartis – tuo ramiau miegos abi šalys ir ateityje nekils jokių nesusipratimų, ar neišpildytų lūkesčių ateityje“, – akcentavo M. Čiulada.
Kaip išvengti nuomotojo ir nuomininko konfliktų? Anot NT specialisto, reikia geranoriškumo iš abiejų pusių.
„Nuomininkui reikia suprasti, kad už kelis šimtus eurų jam patikima valdyti didelės vertės turtas ir jį reikia tausoti, o nuomotojui reikia suprasti, kad tai bus kažkieno laikini namai ir gerbti šiuos lūkesčius“, – pabrėžia pašnekovas.
NT tarpininkai pabrėžia, kad nuomos rinka Lietuvoje dar jauna, nuomotojai neretai yra ankstesnės kartos žmonės, kurie vis dar nepriima vakarietiško nuomos rinkos modelio, kai nuomos mokestis imamas tik bankiniu pavedimu, su nuomininkais bendraujama retai, atsižvelgiama į jų poreikius. Bet kokiu atveju, pagrindinis įrankis, galintis palengvinti nuomininko ir nuomotojo santykius – būsto nuomos sutartis.