Atsižvelgiant į Lietuvos rajonų savivaldybių poreikius bei jaunųjų infrastruktūros kūrimo profesionalų pajėgas, architektūros ir statybų infrastruktūros, verslo žurnalas „Structum“ birželio 20 dieną apdovanos jau penkto, LR Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų globojamo konkurso „Išmanusis miestas IV“ dalyvius. DELFI skaitytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį projektą iki 2018 06 20 ir daugiausiai simpatijų pelnęs projektas bus apdovanotas specialiu prizu!
1. Anykščių miesto kvarcinio smėlio projektas
Kauno Technologijos universitetas
Projektą rengė: Diana Žmejauskaitė, Vishal Singh Rana, Rūta Steponavičiūtė, Mindaugas Povilaitis, Paulius Vizbaras
Projekto vadovas: Lekt. Laura Jankauskaitė – Jurevičienė
Projekto tikslas buvo suprojektuoti rekreacinį, pramoginį centrą, kuris turėtų pilną infrastruktūrą ir galėtų atnešti pelno miestui. Siekiama sukurti zoną, kuri turėtų viešbutį, pramogų ir laisvalaikio parką, tinkantį bet kokio amžiaus žmonėms. Taip pat panaudoti gamtos resursus ir sujungti ją ir
pastatus į vieną visumą. Projekto vystymas pradedamas nuo esamos būklės analizavimo ir savivaldybės keliamų lūkesčių aptarimo. Peržvelgiami visi faktoriai, kurie gali turėti įtakos galutiniam produktui: miesto infrastruktūra, aplinka.
2. Visagino II ir III mikrorajonų paplūdimio sutvarkymo pasiūlymas
Kauno Technologijos universitetas
Projektą rengė: Rugilė Bandzevičiūtė, Odilija Seredytė, Tumantas Nikonovas, Evelina Lekešiūtė
Projekto vadovas: Vytautas Baltus
Siekiama suaktyvinti Visagino miesto paplūdimio teritoriją, atkurti ryšį su ežeru, kuris dėl didelės augmenijos, pakrantėje išvirtusių medžių ir netinkamai suformuotų praėjimų, menkai išnaudojamas.
Visagino paplūdimys yra pagrindinis žmonių traukos centras, tačiau žiemos laikotarpiu jame žmonėms veikla yra ribota. Siekiant palaikyti gyvybingumą pakrantę ir šaltuoju metų laiku, siūlome pirčių, baseinų ir sporto kompleksą!
Pastato architektūra – įkvėpta bangos formos. Ji yra plastiška ir lengva. Dauguma viduje esančių atitvarinių sienų yra stiklinės. Gausiai naudojamas stiklas siekiant sukurti didelę erdvę. Įėjus į pastatą atsiduriama registratūroje, kur galima užsisakyti norimas paslaugas. Šioje registratūros erdvėje yra viešieji tualetai ir nedidelė maudymosi ir sporto prekių parduotuvėlė. Užsiregistravus registratūroje, einama į persirengimo kabinas, o iš jų įeinama į bendrą erdvę, kurioje stovi daiktų saugyklos ir plaukų džiovinimosi įranga. Toliau žmogus keliauja pagal įsigytas paslaugas – arba į baseinų ir pirčių erdvę, arba į sporto erdvę antrame aukšte.
Kompleksą sudaro keturių skirtingų tipų pirtys – druskų, mineralų, turkiška ir garinė. Taip pat karštos vonios, ilgasis baseinas ir negilus mažesnis baseinas. Antrame aukšte įkurta sporto salė, masažų kabinetai ir asmeninių trenerių kabinetas. Administracijos ir buhalterijos kabinetai – taip pat antrame aukšte. Tiek pirmame, tiek antrame aukšte yra pirmosios medicininės pagalbos kabinetas, nelaimės atveju suteikti greitą pagalbą.
3. Multifunkcinio kultūros pastato projektas Visagine
Kauno Technologijos universitetas
Projektą rengė: Gabija Pekūnaitė, Gabija Nutautaitė, Gabrielė Bandzaitė, Vaida Mašanauskaitė, Kamilė Šivickaitė
Projekto vadovas: Gintaras Balčytis
Projekto tikslas buvo rekonstruoti jau kurį laiką Visagino savivaldybės III kvartale užkonservuotą
Draugystės g. 10 mokyklos pastatą. Yra siekiama, kad šis projektas atgaivins pasirinktą teritoriją, suteiks kvartalui trūkstamą traukos centrą. Bus sukurta naujų automobilių stovėjimo aikštelės vietų. Mūsų tikslas yra, kad sukurtas pastatas būtų kiek įmanoma ekologiškesnis ir energetiškai efektyvesnis. Norima, kad naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pastatas didžiąją reikalingą jo išlaikymui energetinių išteklių dalį pasigamintų pats.
4. Multifunkcinis sporto centras Alytuje
Kauno Technologijos universitetas
Projektą rengė: Edita Barauskaitė, Goda Navakauskaitė, Arnoldas Butkevičius, Giedrius Savukaitis
Projekto vadovas: Jurga Vitkuvienė
Alytus – didžiausias Dzūkijos miestas, kuriame sparčiai vystosi sporto infrastruktūra ir skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas. Atsižvelgę į šiuos aspektus, išsikėlėme tikslą atgaivinti svarbią Alytaus miesto dalį – Jaunimą parką, kurį supa trys pagrindiniai mikrorajonai ir sukurti traukos tašką, kuris trauktų sporto entuziastus.
Pastato architektūrinė idėja paremta origami principu. Tūris sukuriamas laužant stogo formą, o prie fasadų pridedant nestandartinių formų aluminio sienų apdailos plokštes, sukuriant modernaus pastato įvaizdį. Laužyta stogo forma, kampas ir kryptis, suteikia galimybę efektyviai išnaudoti saulės energiją, panaudojant saulės elektrines. Pastatas suskirstomas į tris dalis pagal aukščius, išskiriant pagrindines funkcijas: aukščiausia patalpa – batutų salė, vidurinė – mišri zona, o žemiausioje vietoje įrengta kavinė.
5. Tauragės ledo arenos projektinis pasiūlymas
Kauno Technologijos universitetas
Projektą rengė: Ugnė Miškevičiūtė, Aistė Stulgytė, Agnija Ponomariova, Paulius Janonis, Aurimas Dermauskas, Martynas Arbačauskas
Projekto vadovas: Dr. Laura Stasiulienė
Projekto tikslas buvo pateikti ledo arenos architektūrinį pasiūlymą Tauragės miestui, pasitelkiant inovatyvius ir šiuolaikiškus sprendimus. Iškelta užduotis buvo sukurti vieš ą erdvę ir naują traukos centrą, kuriuo galėtų naudotis įvairaus amžiaus žmonės. Mieste mažai sportui skirtų erdvių, todėl arena naudotųsi ir jauni ir seni. Be to, Tauragė yra strategiškai patogi vieta ir ne per daug nutolusi nuo didžiųjų Lietuvos miestų, taigi are noje lankytųsi ir svečiai iš toliau. Taip pat, šis objektas skatintų aktyvią sportinio tu rizmo galimybę ir būtų vieta, kurioje vaikai nuo pat mažų dienų galėtų išreikšti save aktyvia i leisdami laiką. Ledo arena, taip pat, būtų erdvė skirta ir suaugusiems, norintiems kitaip praleisti savo laisvalaikį. Be to, Ledo arena prisidedėtų prie miesto kuriamos darnaus vystymosi ir žaliosios koncepcijos savo inovatyviais ir šiuolaikiškais sprendimais.
6. Anykščių miesto, Troškūnų g. teritorijos koncepcija „Sveikatingumo sodai“
Klaipėdos universitetas
Projektą rengė: Nedas Stakutis, Linas Gedvilas, Mark Gargun, Juozas Zakarauskas, Arnas Žvinklys, Veronika Biveinytė, Dovilė Dirvonė
Projekto vadovas: Jevgenija Rutė, Viktorija Gričenaitė
Anykščių mieste puoselėjamas kraštovaizdis, natūrali gamtinė aplinka, kuri atlieka rekreacinę, ekologinę ir turizmo funkciją. Į Anykščių miestą kasmet atvyksta lankytojų iš visos Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių, ne tik pramoginiais tikslais, bet ir pabūti gamtoje, apžiūrėti augmenijos, atgauti jėgas, pasisemti energijos. Siekiant patenkinti įvairių socialinių grupių poreikius Anykščių miesto teritorijoje sukurta garsų, kvapų ir vaizdų (spalvų) rekreacinė – pažintinė erdvė. Tokiu atveju lankytojams būtų suteikiama ne tik pažintinė, bet ir psichoemocinė – rekreacinė erdvė.
Išnagrinėti atskiri psichoemociniai dirgikliai – vaizdai (spalvos ir formos), kvapai, garsai, kurie sukelia teigiamą ar neigiamą reakciją (pojūtį). Analizuojant vaizdus, kurie apima formą, faktūrą, spalvą ir t. t., didžiausias dėmesys skiriamas spalvoms ir formoms, nes psichoemociniu požiūriu, tai vienos svarbiausių psichiką veikiančių dirgiklių. Linijos, formos, spalvos, tekstūros, garsai, kvapai – visa tai turi tam tikrą numanomą poveikį žmogaus intelektinei – emocinei reakcijai.
Mokslinės literatūros analizės metodais ištirti kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio, vaizdų, garsų, kvapų poveikis žmogui. Per pastaruosius 20 metų sveikatingumo teritorijų yra sukurta beveik visuose pasaulio kampeliuose, tačiau visi jie yra orientuoti į kurį nors vieną ar tik kelis psichologinius ar emocinius aspektus, todėl galima teigti, kad analogų teikiamai koncepcijai neturime.
Siekiant Anykščių miesto plėtojimo bei koncepcijos įgyvendinimo, projekte pateikiamos išmanios informacinės technologijos, įvertinti kuriamos teritorijos ir naujų pastatų BREEAM sertifikavimo rodikliai, pateiktas ekonominis pagrįstumas bei įgyvendinimo realumas.
7. Teritorijos prie Skuodo miesto parko ir paplūdimio sutvarkymo idėjos projektas „Išmanusis Kuršių parkas“
Klaipėdos universitetas
Projektą rengė: Kotryna Būdvytytė, Eimantas Čivilis, Mangirdas Jokubauskas, Raigardas Ivinskis
Projekto vadovas: Lekt.Aurelija Jankauskaitė, prof. dr. Petras Grecevičius
Išmanaus Kuršių parko projekto tikslas – atlikti Skuodo miesto parko ir paplūdimio teritorijų situacijos analizę, pasiūlyti galimas sutvarkymo idėjas. Tikslui atlikti buvo remtasi keliais tyrimais : atliekant esamos būklės analizę, įvertinant teritorijos infrastruktūrą, atliekant gamtinės aplinkos analizę, išanalizuojant analogus, išanalizuojant teisinę ir istorinę aplinkos analizę bei pateikiant teritorijos sutvarkymo pasiūlymą. Pasirinkta darbo metodika: esamos situacijos analizės tyrimas, analogų analizė, idėjų eskizavimas (analizavimas) bei geriausių sprendinių grafinis vaizdavimas.
Darbe stengiamasi jog sutvarkymo pasiūlymai būti kuo universalesnio dizaino. Svarbiausias ir pagrindinis principas – universaliojo (arba įtraukiamojo) projekto samprata. Projektas laikomas universaliuoju (įtraukiamuoju ) , tada, kai aplinka suprojektuojama ir sukuriama taip, kad ją galėtų kuo lengviau pasiekti, suprasti ir ja naudotis visi žmonės, neatsižvelgiant į jų amžių, kūno matmenis, gebėjimus ar neįgalumą.
8. Rekreacinis kompleksas Alytaus dainų slėnyje
Vilniaus dailės akademija
Projektą rengė: Austėja Jurčiukonytė
Projekto vadovas: Vytenis Gerliakas
Projektuojamas rekreacinis kompleksas Alytaus Dainų slėnyje. Neurbanizuota 6 ha miesto dalis, kurią iš visų pusių supa miškas ir nedidelė dalis ribojasi su Nemunu, per kurį nutiestas aukščiausias pėsčiųjų tiltas, taip pat stovi skulptūra miesto simbolis „Žiedas“. Teritorija apsupta Kurorto parko medžių masyvais, kultūrinio paveldo objektais – tiltas, pylimas, piliakalnis. Projekto tikslas suteikti apleistai teritorijai vertę, išsaugoti aukštos kokybės žaliąsias zonas, pritaikyti apleistą teritoriją Alytaus miesto šiandienos poreikiams. Pastatų forma projektuojama atsižvelgiant ir pažymint pylimo paveldą, paliekant vizualius ryšius ir išlaikant saugius atstumus tarp projektuojamų pastatų ir geležinkelio pylimo.
Projektuojant kompleksą kuriama urbanistinis balansas santykyje su Nemunu, Kurorto parku bei pylimu. Sklypas zonuojamas taisyklingomis formomis ir plastiška takų, žaliųjų zonų struktūra. Kompleksas susideda iš kultūros ir renginių centro, jaunimo veiklos centro, sveikatingumo ir laisvalaikio centro. Pagrindinis pastatas kultūros ir renginių centras projektuojamas su didžiąja sale, konferencijų bloku, restoranu, terasa ant eksploatuojamo žaliojo pastato stogo. Jaunimo veiklos centrą sudaro vidinis kiemas su amfiteatru bei klasės, salės veikloms orientuotoms į koncertų, spektaklių rengimą kultūros ir renginių centre. Sveikatingumo ir laisvalaikio centras projektuojamas su baseinu, pirtimis, sporto salėmis, masažų kambariais. Kompleksą jungia projektuojamas ryšys – tiltas tarp medžių.
9. Multifunkcinis centras Jotvingių g., Alytus
Vilniaus dailės akademija Kauno fakultetas
Projektą rengė: Gabrielė Ibėnaitė, Birutė Jankauskaitė
Projekto vadovas: Zigmantas Brazauskas
Alytaus miestas garsėja tankiais miškais ir gausiais žaliaisiais plotais. Nepaslaptis, kad nuo seno medis energijos šaltinis. Atsižvelgus į medžio kaip augalo funkcionavimo principus, galima teigti, jog medis puikus harmoningo funkcionavimo ir harmonijos pavyzdys. Labai neatitolę nuo šios idėjos ir tai kas svarbu pačiam miestui bei žmonėms, pamanėme, kad ir multifunkcinis centras, jo veikimas ir koncepcija galėtų būti pagrįstas šia idėja.
Įdėjai išryškinti akcentuojamas pagrindinis įėjimas į multifunkcinį centrą, kuris yra ilgesnis už patį pastata. Įėjimo akcentavimas plane ir išorėje formuoja savotišką medžio kamieną. Kita pastato dalis lyg medžio žaluma. Pastatas – tai medis, o žmonės ateinantys į jį tai lyg medžio energija leidžianti tinkamai funkcionuoti medžiui. Tai reiškia, jog žmonės įeinantys per pagrindinį pastato įėjimą gali patekti į visas funkcines zonas esančias pastate.
10. Skuodo miesto paplūdimio pertvarkymo projektas
Vytauto Didžiojo universitetas
Projektą rengė: Aivaras Milinskas
Projekto vadovas: Mantas Pilkauskas
Skuodo miesto paplūdimys yra prie Bartuvos tvenkinio hidroelektrinės. Teritorijoje auga daug senų medžių, krantai apaugę ir nėra valomi, auga ir naujai pasodintų medžių. Prie kranto, iš vakarinės pusės, pasodinta 90 pušų sodinukų. Vidury teritorijos įrengtas pastatas, kuris šiuo metu naudojamas sandėliuoti plaukimo įrangai. Vakarinėje pusėje stovi suoliukas su nenaudojama persirengimo kabina, kuri jau yra netinkama, apaugusi augalija.
Rytinėje pusėje, prie kelio, auga tuopos, o šalia jų esančioje teritorijoje auga pavieniai jauni medžiai. Prie vandens stovi dvi persirengimo kabinos su suoliukais. Šiaurinėje pusėje, prie stovėjimo aikštelės, stovi trys nenaudojamos pavėsinės. Prie pastato stovi krepšinio stovas, bet aikštelė netinkama ja naudotis. Paplūdimį lengva pasiekti iš Skuodo miesto centro, galima eiti pėsčiomis per parką arba važiuoti automobiliu per Gedimino gatvę.
Suprojektavus paplūdimį, jo tikslas bus pritraukti naujų lankytojų, didinti biologinę įvairovę, sukurti naujų darbo vietų ir sukurti draugišką aplinką Skuodo miesto gyventojams ir miesto lankytojams. Paplūdimys nereikalaus daug priežiūros, nes augalai bus nereikalaujantys daug priežiūros, tik žolės pjovimas ir kranto valymas užims daugiausiai laiko.
11. Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektas
Vytauto Didžiojo universitetas
Projektą rengė: Rimantė Paulauskaitė
Projekto vadovas: Mantas Pilkauskas
Darbe analizuojamos didžiausio Lietuvoje Barstyčių akmens prieigos, ryšiai su gretimais objektais, inventorizuojami želdiniai ir nustatoma jų būklė, pateikiami akmens prieigų pertvarkymo projektiniai sprendiniai.
Atlikus želdinių inventorizacija nustatyta, kad akmens prieigose auga geros būklės 13 medžių ir 3 krūmų rūšys. Prieiti prie Barstyčių akmens sunkiau senesniems žmonėms ir turintiems negalią. Nėra išvystyto takų tinklo, išvystytos erdvių sistemos, daugiamečių gėlynų. Didžiausio Lietuvoje akmens prieigose siūloma suformuoti ramaus poilsio erdvę su projektuojamu apžvalginiu taku viršutinėje terasoje. T
ake projektuojami suolai nišose su krūmų užnugariu, nukreipti į erdvę, iš kurios žvelgiama į apačioje gulinti akmenį. Apačioje suformuojama centrinė erdvė su akmeniu ir kūdra pritaikoma aktyviam poilsiui, renginiams, su pavėsinėmis ir pikniko vietomis. Aplink kūdrą projektuojami daugiamečiai pakrančių gėlynai. Takai projektuojami nuolaidūs, palengvinant judėjimą neįgaliesiems, taip pat siūloma su sklypų besiribojančioje kelio atkarpoje sumažinti greiti iki 20 km / h, sukuriant apvažiavimą. Perprojektuojama automobilių stovėjimo aikštelė su tualetais ir šiukšlių konteineriais, patalpintais mediniuose nameliuose.
12. Anykštos slėnio parko pertvarkymo koncepcija
Vytauto Didžiojo universitetas
Projektą rengė: Ugnė Guogytė
Projekto vadovas: Alvydas Žickis
Anykštos slėnio parkas – vieta, esanti turistų lankomame Anykščių mieste. Ši teritorija – apsupta kultūros paveldo objektų bei pasižyminti išskirtinėmis aplinkos sąlygomis – pertekline drėgme. Nors įprasta užmirkusias teritorijas sausinti, galimas ir kitoks požiūris. Svarbu išnaudoti visas aplinkos teikiamas galimybes bei kuo labiau atskleisti turimų gamtinių sąlygų privalumus.
Šiame neitin dideliame septynių hektarų plote vyrauja gana dinamiškas kraštovaizdis: čia galima grožėtis Šventosios bei Anykštos upių pakrantėmis, mišku, nendrynais, Siauruku, nuo kurio pylimo atsiveria parko nendrynų vaizdai. Tad ši teritorija turi ypač didelį potencialą.
Darbo tikslas: išanalizuoti Anykštos slėnio parko situaciją, parengti Anykštos slėnio parko pertvarkymo pasiūlymus, atsižvelgiant į žmonių poreikius bei gamtines sąlygas, panaudojant projekto „Išmanusis miestas V“ rėmėjų produktus.
13. Ledo arena Tauragėje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Projektą rengė: Guoda Rimkutė
Projekto vadovas: Saulius Mikštas
Baigiamajam bakalauro darbui pasirinkta tema – Ledo arena Tauragėje.
Šio darbo tikslas – sukurti pastatą, kuris taptų miesto gyventojų traukos centru tenkinančiu žmonių poreikius, ugdytų socialinę bendruomenę ir skatintų žmogų dalį savo laisvo laiko praleisti aktyviai. Taip pat projektuojant remtis tvarios architektūros sprendimais. Suprojektuoti pastatą panaudojant naujausius architektūros projektavimo principus, tendencijas bei panaudoti modernias technines priemones, užtikrinančias aukštą energetinę klasę, kuri būtų siektina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad pastatas kiek įmanoma labiau būtų integruotas į miesto urbanistinį ir gamtinį kontekstą, kad jis „prigytų“ ir taptų neatsiejama miesto dalimi.
Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į tai, kad teritorija yra vis dar besiformuojanti, šalia stovi
renovuotas bendruomenės centras, kitoje Vytauto gatvės pusėje Tauragės stadionas, o mažiau kaip už pusė kilometro teka Jūros upė, formuojanti lanksčius vingius. Todėl siekiant sukurti modernios
besivystančios teritorijos emociją, pastatui buvo suteiktos lanksčios formos. Buvo siekiama, kad pastatas darniai įsilietų į jau esamą urbanistinį ir gamtinį kontekstą, atsižvelgiant tiek į esamą situaciją, tiek į ateities perspektyvas. Architektūrinio sprendimo koncepcija susiformavo atlikus teritorijos urbanistinę, gamtinę, analizę, susipažinus sklypą supančia aplinka bei tokių statinių tipologija ir specifika. Buvo svarbu rasti sprendinį, kuris harmoningai įsilietų į aplinką, būtų reprezentatyvus ir išraiškingas. Pagrindinis tūris buvo parinktas atsižvelgiant į šalia tekančios Jūros upės vingių formas ir vėliau vystomas, pagal sporto statiniui būdingus reikalavimus.
14. Ledo arena Tauragėje 2
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Projektą rengė: Lukas Ramanauskas
Projekto vadovas: Saulius Mikštas
Ledo arena tai universalus pastatas suteikiantis galimybę užsiimti keliomis ledo sporto šakomis (ledo ritulys, dailusis čiuožimas, akmenslydis). Būtent šios paskirties pastatas suteiktų galimybę užsiimti kasmet populiarėjančiom ledo sporto šakomis Tauragės miesto ir apylinkių gyventojam. Siekiant skatinti miesto plėtrą šis pastatas ne tik padės užimti vietinius, bet ir atneš tiek finansinę tiek socialinę naudą miestui.
Taip pat greta projektuojamo pastato sklypo statomas baseinas sukuria galimybę sutaupyti energijos ir ją panaudoti antrąkart iš ledą šaldančių agregatų išskiriamos šilumos, kuri gali būti panaudota vandens šildymui. Tad suprojektavus ledo areną šalia bendruomenės centro ir baseino susiformuotų naujas socialinis laisvalaikio centro kvartalas, kuris būtų vienas iš pagrindinių miesto centrų, atsakingas už gyventojų socialinės bendruomenės vystymąsi ir turistų ar naujų gyventojų trauką.
Pagrindinė architektūrinė meninė idėja – erozija. Išnagrinėjus projektuojamo sklypo aplinkos gamtinį karkasą, pastebėta jog vos už kelių šimtų metrų teka daug vingių turinti Jūros upė. Kiekvienas jos vingis – skirtingas, savaip dinamiškas, kurį suformavo vandens tėkmė. Taip pat ledo arena netiesiogiai asocijuojasi su ledu – kietąją vandens būsena, kurios forma taip pat priklauso nuo vandens ir šilumos. Tad sudėjus dinaminę upės formą ir ledo tirpsmą buvo suformuota idėja perteikti erozijos paveiktų kūnų dinamines formas, kurios pastebimos net kiečiausiuose gamtiniuose elementuose, jas sustrukturizuoti ir skoningai perteikti visą formą ledo arenos fasaduose ir pastato formoje.
15. Visagino draugystės kvartalo urbanistinė koncepcija ir projektiniai pasiūlymai
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Projektą rengė: Martynas Germanavičius, Rūta Vitkutė
Projekto vadovas: Dalia Dijokienė
Mūsų pagrindinis projekto tikslas – urbanistinėmis priemonėmis suformuoti Sedulinos pėsčiųjų alėjos atkarpą III mikrorajone. Siūlome kiek pakeisti jos trajektoriją, kadangi šiuo metu paskutinė apkarpa yra praktiškai nesuformuota, ir „prijungti“ prie atgaivinamo rajono centro – Draugystės kvartalo. Alėją siūlome paversti aktyvia viešąja erdve, kuri būtų skirta ne tik judėti iš taško A į tašką B, bet ir taptų vieta, kurioje susitinkama, bendraujama, žaidžiama ar lėtu žingsniu mėgaujamasi raudonplyčiais daugiaaukščiais, išnyrančiais iš pušyno. Funkciškai rajono centras tampa ne tik lokaliniu, tačiau tarpmikrorajoniniu o, ilgalaikėje perspektyvoje, ir tarpmiestiniu traukos tašku. Aplink aikštę išsidėsto naujas sporto kompleksas: sporto klubas, laipiojimo salė, atgaivinamas futbolo stadionas, šalia aikštės numatoma vieta šaltuoju metų laiku veikiančiai čiuožyklai. Apleista mokykla konvertuojama į biblioteką ir konferencijų centrą. Šalia mokyklų bloko esančio betoninio amfiteatro vietoje numatomas kultūrinis paviljonas.
16. Rašytojų ir vertėjų kūrybos centro interjero projektas Anykščiuose
Vilniaus Technologijų ir Dizaino kolegija
Projektą rengė: Erika Kranauskaitė
Projekto vadovas: Rasa Mazūrienė
Anykšciai – abipus Šventosios upes slenio isikures miestelis, kuriame gyvene žmones kure odes šiam nuostabiam Lietuvos kampeliui, tad apleistu objektu atnaujinimas ir pritaikymas yra svarbus visam miestui. Taip pat, tai salygoja nauju darbo vietu atsiradima, bei atnaujintos erdves tampa reprezentacines.
Savo kalba, kultura, istorija, tautos kuria, saugo ir skleidžia pirmiausia žodžiu, savaja Literatura. Tad rašytoju, verteju, apskritai literaturos profesionalu vaidmuo itin svarbus ir ugdant paciu valstybes pilieciu savimone ir saviverte, ir formuojant palanku šalies ivaizdi, didinant tarptautini jos žinomuma. Rašytojas, gebantis sudominti ne tik savo krašto, bet ir kitu šaliu skaitytojus, iš esmes yra savo šalies kulturos ambasadorius. Tik cia – kaip ne menkesnio rango ambasadorius – butinas ir vertejas, butina kurybinio rašytoju ir ju verteju bendradarbiavimo erdve, taip pat ir gyvenimiškoji, tiesiog buitine.
Kone visuotine pasaulio ir ypac Europos praktika, isigalejusi pastaraisiais dešimtmeciais, itikinamai parode, jog optimalus (didžiausio rezultato mažiausiomis sanaudomis) tokios erdves modelis – ištisus metus veikiantys tarptautiniai rašytoju ir verteju namai. Atsižvelgiant i rašytojais turtinga Anykšciu krašto istorija, ikvepianti gamtos kraštovaizdi, kurybiniai rašytoju namai šiam Lietuvos kampeliui primintu senas bei pridetu nauju spalvu ir pritrauktu lankytoju iš viso pasaulio.
17. Sveikatingumo namų interjero projektas Anykščiuose
Vilniaus Technologijų ir Dizaino kolegija
Projektą rengė: Glorija Viškelytė
Projekto vadovas: Rasa Mazūrienė
Išmaniojo miesto V projekte pasirinkta Anykščių senoji ligoninė, kuri apleista maždaug nuo 2008 metų. Pastatas yra mišrioje miesto centro teritorijoje su visuomenine, komercine, rekreacine, gyvenamąja statyba. Objektas yra mūrinis su gelžbetonine perdanga, dvišlaičiu stogu.
Tai dviejų aukštų pastatas su rūsiu. Siekiant tinkamai suprojektuoti patalpas, buvo kalbama susitikimuose su savivaldybių atstovais apie reikalavimus, analizuojama aplinka ir atliekama analogų analizė. Siekiant išsiaiškinti kas populiaru ir būdinga šiuolaikiniams sveikatingumo namams analogų analizėje buvo atsižvelgiama į: zonavimą, stilistiką, koloritą, apdailos medžiagas, dangas (grindų, sienų, lubų), formas, dekoro elementus, apšvietimą, baldus.
Žmogus labiausiai pailsi gamtoje, pabėgęs nuo šurmulio, panašiai ir sveikatingumo namuose atpalaiduojančių procedūrų metu, todėl idėjos ieškota Anykščių gamtoje. O labiausiai Anykščius atspindi uolienos, kaip Puntukas. Todėl interjere vyrauja daug pilkų atspalvių, kuriuos papildo mediena ir žaluma, taip kaip Puntuką miškas.
18. Jaunimo dienos klubo ir hostelio interjero projektas Anykščiuose
Vilniaus Technologijų ir Dizaino kolegija
Projektą rengė: Ieva Stankutė, Julija Timonina
Projekto vadovas: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė
Išmaniojo miesto V projektui pasirinktas Anykščių senosios ligoninės teritorijoje esantis pastatas, kuris pritaikytas jaunimo dienos klubui ir hosteliui. Kadangi senosios ligoninės teritorijoje yra gausu pastatų, projektuojamas objektas užima dalį vieno ligoninės pastato bei yra paskirstytas per tris jo aukštus. Projektas sudaro apie 1155,2 kv. m. Siekiant tinkamai suprojektuoti erdves ir išsiaiškinti poreikius, buvo atliekamos analogų analizės tiek jaunimo dienos klubui, tiek hosteliui. Atliekant analogų analizę buvo taikomi šie lyginimo kriterijai: patalpų funkciniai ir projektavimo sprendimai, apšvietimas ir medžiagiškumas.
Projekto idėjai išskirti Anykščius atspindintys objektai: Puntuko akmuo, siaurojo geležinkelio traukinys bei A. Baranausko kūrinys „Anykščių šilelis“. Šie trys objektai pasirinkti norint atspindėti gamtą, kūrybą ir nuolatinę kelionę gyvenime. Anykščių mieste vyksta daug įvairių festivalių ir švenčių (pvz. Velnio akmuo, Purpurinis vakaras ir t.t.). Taip pat visiems jau įprasta matyti įvairių kultūrų žmones vienoje vietoje, todėl ir šiuo projektu norima sukurti vietą, kurioje būtų galima susiburti nuolat judančiam jaunimui, bei suteikti galimybę apsistoti ir praleisti ilgesnį laiką pilname lankytinų vietų mieste.
19. Ledo arenos statyba Tauragės rajono teritorijoje
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Projektą rengė: Arneta Navickaitė, Miglė Meilūnaitė, Laimis Ambrasas, Darijus Kabošius, Povilas Apuokas
Projekto vadovas: Jelena Praniauskienė, Lina Sakalauskienė
Projektuojama ledo arena, kurią planuojama statyti Tauragės apskrityje, Vytauto gatvėje. Kadangi šioje apskrityje dar nėra tokios paskirties objekto, tai puiki pramoga gyventojams ir puiki proga pritraukti daugiau turistų apsilankyti Tauragėje. Iš plano galima matyti, kad iki ledo arenos nutiestas asfaltuotas kelias, todėl bus lengva ir patogu pasiekti objektą. Šio projekto tikslas – suprojektuoti tvirto konstruktyvo bei įdomaus dizaino ledo areną. Pagal visus reikalavimus suprojektuoti tinkamo dydžio areną, paskirstyti patalpas ir sukurti modernų interjerą. Patalpos projektuojamos remiantis statybos techniniu reglamentu (STR) bei higienos normomis (HN).
20. Sveikatingumo namų senjorams ir diabetu sergantiems žmonėms interjero projektas Anykščiuose
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Projektą rengė: Rasa Linauskaitė ir Ana Kovger
Projekto vadovas: Rasa Mazūrienė
Šiame darbe pristatomas sveikatingumo centras diabetu sergantiems žmonėms ir senjorams. Projektinė idėja kilo nuo asociacijų su tiksline auditorija. Kalbant apie žmones, sergančius diabetu- cukrus gali būti pagrindinis atskaitos taškas, apie kurį gali tekti pagalvoti išgirdus frazę „sergantis cukriniu diabetu“, o ir patys sergantieji ,neretai, vadinami „cukrinukais“. Kadangi paieškų metu buvo pastebėta subtili granulinė rudojo cukraus kubelių tekstūra, ją norėta atvaizduoti ir interjere. Ši mintis buvo perteikta perforuotos medienos plokštės pavidalu, kuri pasitarnauja ne tik kaip dekoratyvinė apdailos medžiaga, bet ir sugerianti garsą (akustikai).
Na, o senjorai – yra dar viena pažeidžiama visuomenės žmonių grupių, reikalaujanti specialios priežiūros, kurios kartais negali suteikti artimieji. Senatvė- tarsi, gyvenimo ruduo ir norėtųsi, jog senoliams jis būtų spalvingas, aktyvūs bei skatinantis sveiką gyvenseną. Šias dvi žmonių grupes sieja tokios pagrindinės temos kaip : sveikatos problemos, priežiūra, sveika gyvensena, aktyvumas, natūralumas. Tai apjungia bendrus siekius sveikai gyventi, pasveikti, mąstyti pozityviai, todėl projektavimo metu buvo naudotos panašios (arba tokios pat ) medžiagos, spalviniai sprendimai ir augalija kuriant bendrą interjero stilistiką ir perteikiant harmoniją projekte.
Dalyvaujant renginyje „Išmanusis miestas V“ buvo pasirinktas „Naujosios ligoninės“ pastatas, adresu: Ramybės g.15 , Anykščiai. Objekto teritorija yra užstatyta pastatais, didžioji dalis pastatų naudojama Anykščių ligoninės reikmėms, tačiau dalis sublokuoto korpuso yra nenaudojama ir apleista, todėl ji ir buvo išnaudota siekiant šioje pastato dalyje įkurti sveikatingumo namus diabetu sergantiems žmonėms bei senjorams. Projektuojama pirmame ir antrame aukštuose, kurių bendras patalpų plotas sudaro apie 2377.55 kv. m.