Iki Nepriklausomybės atgavimo Užupis tikrai nebuvo tas rajonas, kur naujakuriai mielai norėtų gyventi – daugelis namų neturėjo elektros ir kanalizacijos, karšto vandens. Dauguma butų senuose namuose buvo apšildomi malkomis, net ir dabar tokių galima rasti ne vieną. Gatvės naktimis buvo tamsios dėl perdegusių arba išdaužytų lempų. Daug metų Užupio pastatai ir gatvės nebuvo remontuoti, šis rajonas vilniečiams buvo žinomas kaip niūrus ir apleistas.
Nuo senų laikų šis rajonas laikomas menininkų ir bohemos rajonu, toks įvaizdis išliko iki pat dabar. Nuo 1997-ųjų Užupis tarsi iš naujo atgimė – iki tol pigūs būstai ėmė brangti, autentiškas rajonas tapo valstybe valstybėje – bendruomenė jį pavadino Užupio Respublika.
Dabar Užupis – vienas brangiausių sostinės rajonų, kur įsigyti būstą yra prestižas ir tai sau leisti gali tik itin gerai uždirbantys gyventojai.
Kvadratinis metras gali kainuoti net 7500 eurų
Remigijus Tranas, bendrovės „Vilniaus Turtas“ brokeris teigė, jog būstų kainos Užupyje, senos statybos namuose, svyruoja tarp 1600-2500 eurų už kvadratinį metrą. Kaina priklauso nuo to, kokia pastato būklė ir kiek jis nutolęs nuo Vilnelės.
Naujos statybos objektuose kvadratinis metras kainuoja 2600-3000 eurų, su daline apdaila, su pilna apdaila gali siekti ir 4000-4500 eurų.
„Inreal“ grupės analitikė Kotryna Griško įvardijo, kad pirminėje rinkoje būstų kainos čia gali labai stipriai skirtis. Projektuose arčiau centro vieno kambario butas galia kainuoti net 135 tūkst. Eurų. Toliau nuo centro už panašų butą gali tekti sumokėti gerokai mažiau – apie 85 tūkst. Eurų.
Kaip patvirtino pašnekovė, arčiau sostinės centro kainų vidurkis siekia apie 3500 eurų, šiek tiek atokiau – apie 2500 eurų. Antrinėje rinkoje – dar didesni kainų skirtumai. Čia už kvadratinį metrą prašo nuo 1400 iki net 7600 eurų.
Vietoj pramonės – gyvenamieji daugiabučiai
R. Tranas sakė, jog šiuo metu Užupyje vyrauja mūriniai, 2-4 aukštų pastatai su mansardomis. Daugumos pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios komercinės patalpos, kuriose teikiamos paties įvairiausio plauko paslaugos – nuo maitinimo įstaigų iki menininkų.
Anot jo, Polocko gatvės dalyje prie naujojo Užupio vartų pastatų komplekso galima pastebėti ritmiškai išsidėsčiusias paveikslų galerijas, kirpyklas, maisto parduotuves, restoranus. Čia įsikūrę ir sėkmingai veikia notarai, skalbyklos, kepėjai, mėsininkai, suvenyrų pardavėjai.
„Ankščiau Užupyje buvo nemažai pramonės, veikė net kelios slaptos karinės elektronikos gamyklos, kailių gamykla, konservų gamykla, buvo kelios aukštosios mados atelje ir patalynės suvimo fabrikas, šviežio betono mazgas ir gelžbetoninių elementų gamykla, audimo fabrikas, radiologinių susirgimų poliklinika.
Be pramonės buvo kitos viešosios erdvės, kurios dabar jau konvertuotos arba apleistos: stadionai, šaudyklos, kapinės. Šiuo metu pramonės nebėra, buvusių pramoninių objektų vietas sparčiai užima daugiabučiai gyvenamieji namai, paskutiniai kažkada populiarios ir gražios medinės statybos gyvenamieji namai tuoj išnyks arba jų liks nykstamai mažai ir jie nekris į akis“, – pasakojo brokeris.
R. Tranas įvardijo, kad šiuo metu Užupis gali pasiūlyti nė vieną naujos statybos projektą, o Paplaujos ir Manufaktūrų g. teritorija šiuo metu užstatoma maksmaliai leistino aukštingumo gyvenamaisiais pastatais – ten stūksto devynaukščiai, kurie nėra būdingi tradicinei Užupio daliai, tačiau atspindi laikmetį ir vis augančius žmonių poreikius.
„Naujuose gyvenamuosiuose kvartaluose atsiras naujos parduotuvės, turgus, pasilinksminimo vietos. Tikėtina, kad pasibaigus statyboms tai bus tvarkinga, linksma ir žmonių pilna miesto dalis, kurioje funkcionuos naujai sukurtos viešosios erdvės. Tačiau galimas ir toks scenarijus, kad naujieji projektai bus miegamieji getai už uždarų vartų, o naujieji savininkai papildys dabartines užupiečių pamėgtas erdves atnešdami tam tikrą šlamančią naudą pirmųjų aukštų savininkams“, – tvirtino R. Tranas.
Pasikeitė ir rajono gyventojai
R. Trano teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Užupis gana greitai keitėsi. Išnyko pramonės objektai, rajono fasadinė pusė buvo atnaujinta, seni pigūs butai buvo supirkti ir juose įrengtos rekonstruotos patalpos. Daug dėmesio skirta aplinkai, o gyvenimo kokybė pakilo į aukštesnį lygį.
„Pasikeitė vietinių gyventojų sudėtis – beveik nebėra apsileidusių girtuoklių, žymiai sumažėjo dūmų žiemą ir padaugėjo mašinų, padaugėjo naujų visuomeninių taškų – atsirado naujos maitinimo įstaigos, pramogos, paslaugos, parduotuvės, galerijos ir pan. Nuolat tvarkomos upės krantinės, sutvarkyta aplinka ties kūdromis, atsirado Tymo turgus, pagerėjo visuomeninis transportas.
Tačiau ne visos rajono problemos išsisprendė, toliau reikia gerinti automobilių parkavimą gatvėse, mažinti tranzitinį eismą, saugoti pėsčiuosius nuo nebaudžiamai siautėjančių ir savivaliaujančių transporto priemonių savininkų, tvarkyti aplinką“, – vardijo NT brokeris.
Visgi, ne viską čia pavyko pakeisti. Anot R. Trano, NT rinkai Užupyje neigiamos įtakos turi kai kur dar aptinkamas krosninis butų šildymas, senuose pastatuose vyrauja seni tiekimo ir nuotekų vamzdžiai, per maži elektros galingumai šiuolaikiniams vartotojams, automobilio parkavimo vietų trūkumas.
Prestižo neprideda seni ir kiauri stogai, neapšiltintos palėpės, neprižiūrėtos bendros laiptinės be langų ir durų, apšepę fasadai, „grafičių“ megėjų menas, už kurį tenka mokėti gyventojams.
„Ateityje Užupyje planuojama gerinti visuomeninį transportą, mažinti transporto srautus atiduodant vis daugiau erdvės pėstiesiems, sporto ir meno renginiams. Numatyta sutvarkyti stadioną, pastatyti naują muzikos mokyklų kompleksą, pagerinti Kalnų parko įžymybių ir privalumų panaudojimą. Planuojama, kad Užupiui pasikeitus, dabartinė Senamiesčio ašis persikels Užupio link ir gyvenimas šioje miesto dalyje ne tik suintensyvės, bet ir teiks daugiau galimybių renginių organizatoriams, investuotojams ir verslui“, – kalbėjo R. Tranas.
Vyrauja nešiuolaikiško suplanavimo būstai
K. Griško priminė, jog Užupis sovietmečiu buvo labai apleistas. Jame įsikurdavo bohemos atstovai, laisvieji menininkai, kurie sukūrė išskirtinę atmosferą ir stilių. Čia vyrauja senos statybos mūriniai, mažaaukščiai pastatai. Juose – įvairaus dydžio butai, daugiausia – 30-60 kv. m, nešiuolaikiško suplanavimo ir įrengimo. Po 2000-ųjų metų rajonas pradėjo keistis, atsinaujinti. Tam įtakos turėjo ir nauji NT projektai.
„Vertinant istorinę Užupio teritoriją, be Paupio, mūsų duomenimis šiuo metu viešai parduodami butai keturiuose projektuose. Tačiau, tikėtina, kad greitu metu bus „paleisti“ dar maždaug trijų projektų pardavimai. Kalbant apie Paupio teritoriją, čia jau nuo 2018 metų vyksta didelio projekto-kvartalo plėtra“, – aiškino K. Griško.
Be jau minėto automobilių parkavimo vietų trūkumo, K. Griško įvardijo dar vieną Užupio problemą – tai maisto prekių parduotuvių stoka. Be to, nepaisant to, kad Užupis yra uždaresnė Vilniaus teritorija, gatvės esančios arčiau centro, yra gana triukšmingos.
„Užupis patrauklus NT vystytojams artimomis Senamiesčiui nekilnojamojo turto kainomis, tad šie noriai imasi plėtoti projektus šioje sostinės dalyje. Šiuo metu Užupyje yra bent 10 daugiabučių namų plėtros projektų planų, kurie ilgainiui, tikėtina, bus įgyvendinti. Vilniaus savivaldybės planuose – Vilnelės pakrančių tvarkymas šiame rajone“, – tikino analitikė.
Labiausiai pasikeitęs rajonas
Pasak „Remax“ brokerio Tado Račkausko, Užupyje vyraujantis būsto tipas yra butas. Ilgą laiką čia daugiausia buvo Senamiesčiui būdingų senos statybos daugiabučių, bet per pastaruosius 5-10 metų padėtis kardinaliai pasikeitė ir dabar Užupyje jau yra ir nemažai naujos, mažaaukštės statybos daugiabučių.
„Didžiausias ir tuo pačiu vienas drąsiausių NT projektų yra „Paupys“, kuris yra Užupio pakraštyje. Tada dar paminėčiau vertus dėmesio NT projektus, kurie dauguma susikoncentravę Užupio gale: „Užupio renesansas“, „Užupio terasos“, „Kanso“. Ateityje bus ir daugiau NT projektų Užupyje, kurie šiuo metu dar tik projektavimo stadijoje“, – naujos statybos projektus įvardijo brokeris.
Pasak jo, šis rajonas, įvertinus nedidelį jo geografinį dydį, turbūt labiausiai pasikeitė iš visų centriausių sostinės rajonų.
„Apleisti pastatai buvo rekonstruoti, laisvi žemės sklypai užstatyti, sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, padaugėjo maitinimo įstaigų bei įvairių boutique tipo parduotuvių. Natūralu, kad tai buvo natūralūs pokyčiai sąlyginai ilgą laiką nuvertintam rajonui. Užupis tapo labai konkurencingu pasirinkimu tarp pirkėjų, norinčių būsto centre, tačiau tuo pačiu norinčių ir mažesnio miesto šurmulio“, – kalbėjo T. Račkauskas.
Jo manymu, šiame rajone reikėtų subalansuoti būstų pasiūlą, kuri tiesiogiai koreliuotų su gyventojų tankumu, kad Užupis ir toliau išliktų „kitoks“ – bohemiškas ir subtilus.
„Panaikinus trūkumus Užupis taptų ne Užupiu, kaip pvz.: bendrųjų erdvių ir automobilių stovėjimo aikštelių vietų trūkumas. Manau, kad Užupis yra autentiškas ir neturi trūkumų.
Ateities perspektyvose bus vystomi nauji NT projektai, Užupio gale vyks ir komercinių pastatų konversijos. Manau jis išliks ir toliau vienu patraukliausių pasirinkimų naujakuriams, ieškantiems
geriausio balanso visuose perkamo būsto kriterijuose“, – įsitikinęs T. Račkauskas.