Tokia situacija parodo, kad gyvenimo kaštai Vilniuje yra aukštesni negu už miesto ribų. Pasirinkę gyvenimą priemiesčiuose gyventojai gali turėti daugiau nuosavos erdvės, didesnius namus už buto miesto centre kainą. Būtent tai ir lemia, kad vis dažniau gyventojai pasirenka gyvenimą miesto priemiesčiuose.
„Beanalizuojant duomenis, kuriuos ruošiame teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenai, gimė štai tokios schemos apie Lietuvoje vykstančius suburbanizacijos ir gyventojų vidinės migracijos procesus. Per 10 metų ne tik užsistatė naujos teritorijos priemiesčiuose, bet ir smarkiai migravo gyventojai. Tendencija aiški – miestų „miegamųjų rajonų“ gyventojai migruoja į priemiestį. Vilniaus priemiesčių užstatytos teritorijos išaugo apie 4250 ha, į juos persikėlė 52 tūkst. gyventojų“, – rašo Mindaugas Pakalnis.
Gyventojų migravimas į priemiesčius miestui kelia tam tikrus iššūkius. Visų pirmą, kaip rašo architektas, tai tinkamos infrastruktūros užtikrinimas. Maža to, kad miestas turi nuolat rūpintis pagrindinėmis ir labiausiai išvažinėtomis miesto gatvėmis, plius papildomai turi užtikrinti naują patogią infrastruktūrą priemiesčiuose.
„Akivaizdu, kad tai labai dideli plėtros mastai ir sukurti pilnavertę infrastruktūrą taip ekstensyviai užstatytoje teritorijoje labai brangu ir sakyčiau vargiai įmanoma. Su šia problema bene labiausiai susidūrė Klaipėdos rajono savivaldybė, kur už Palangos kelio praktiškai išaugo naujas miestas, neturintis ne tik viešųjų erdvių, rekreacijai skirtų teritorijų, bet ir reikiamos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros“, – rašoma architekto įraše.
Daugiau gyventojų priemiesčiuose – daugiau automobilių gatvėse. Dažnu atveju šeimos, kurios pasirenka gyvenimą priemiestyje, turi ne vieną, o porą automobilių. Tai prisideda prie sunkesnių situacijų Vilniaus gatvėse, kuriose kasmet vis padaugėja spūsčių. Į priemiesčius viešasis transportas važiuoja, tačiau dažniausiai itin retai, todėl gyventojams jis nėra labai patrauklus.
M. Pakalnis sako, kad Vilnius turi sėkmės istoriją. Kai 2021 m. buvo atidarytas Paupio rajonas, jame apsigyveno apie 2 tūkst. gyventojų. Be to, vien Vilniaus centre per 10 metų viso apsigyveno 11 tūkst. gyventojų. Nors tai yra mažiau nei gyventojų skaičius, pasirinkęs gyvenimą priemiesčiuose, visgi tai savotiškai parodo Vilniaus centro populiarumą. Visgi ne visiems gyvenimas centriniuose rajonuose yra įkandamas.