Tarandės gyventojai naujuosius, 2021 metus, pradėjo nerimaudami dėl savo gyvenvietės. „Delfi būsto“ gautame laiške bendruomenės nariai piktinasi Tarandėje planuojamu statyti 51 vnt. pastatų verslo ir paslaugų kompleksu.
Adresu Tarandės 2 planuojamas naujas paslaugų centras, kuris padidins Tarandės gatvės transporto apkrovą. <...> Yra labai daug klausimų, neraminančių mūsų bendruomenę“, – laišką pradeda gyventojai.
Tęsiama, kad bendruomenę domina būsimo komplekso dydis, kitaip tariant, kokią teritoriją užims būsimas statinys. Taip pat gyventojams kyla klausimų dėl būsimam kompleksui skirtų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir padėties. Bendruomenė išreiškė nerimą ir dėl infrastruktūros naudojimo bei nusidėvėjimo.
„Bendruomenę neramina, kad Tarandės infrastruktūra nori naudotis investuotojai, kurie nieko neinvestuoja į infrastruktūrą“, – laiške piktinasi gyventojai.
Taip pat laiške užsimenama apie tai, kad galimai išaugs automobilių eismo intensyvumas. Tai Tarandės bendruomenei išties aktualu, nes ji jau daug metų kovoja dėl padoraus ir kelių eismo taisykles atitinkančio įvažiavimo į gyvenvietę bei kokybiškesnių kelių.
Paslaugų kompleksas
Tarandės bendruomenei nerimą keliantis kompleksas, kaip išsiaiškino „Delfi būstas“, planuojamas miesto savivaldybės teritorijoje (dalis Tarandės priklauso ne miesto, o rajono savivaldybės teritorijai). Projektas parengtas ir pristatytas savivaldybei, projektiniai pasiūlymai rengti paslaugų paskirties pastatų Tarandės g. 2, Vilniuje, projektui.
Redakcija pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams aktualių klausimų apie planuojamą kompleksą, pavyzdžiui, kokio dydžio bus, jei numatyta, kad jam priklausys net 51 statinys. Gautame atsakyme teigiama, kad pastatai yra nuo 30 iki maždaug 45 kv. m ploto, o viso komplekso užstatymo plotas – 2175 kv. m.
„Pagal vystytojo projektavimo užduotį pastatai bus universalūs, pritaikyti pagal kiekvieno
paslaugos teikėjo poreikius“, – teigiama atsakyme ir išvardijama, kokios bus galimos veiklos pastatuose:
- prekių priėmimo, išdavimo punktai;
- paslaugų, gamybos dirbtuvės (reklamos atributikos gamyba, baldų surinkimo, remonto ir pan.);
- ekspozicinės patalpos (gaminamoms, parduodamoms įvairioms prekėms (baldams, durims ir t. t.) eksponuoti);
- paslaugų teikimas (sporto, masažo studija, buitinės technikos remontas, šunų kirpykla,
- dviračių, motorolerių remontas, fotostudija ir pan.);
- kūrybinės dirbtuvės (patalpos pritaikytos asmens mėgstamam hobiui (sportas, gamyba ir t. t.).
Dalis teritorijoje numatomų paslaugų paskirties statinių veiks savitarnos principu. Visas komplekso valdymas bus automatizuotas.
Projektas pateiktas galiojant senai tvarkai
Toks veiklos intensyvumas išties gali turėti įtakos infrastruktūros Tarandėje būklei ir bendruomenės gyvenimo kokybei. Todėl bendruomenės nuogąstavimas dėl to, kad investuotojai naudosis jau esančia infrastruktūra, yra pagrįstas. „Delfi būstas“ pasiteiravo, kaip vystytojas prisidės prie infrastruktūros gerinimo. Savivaldybės atsakyme teigiama, kad iki šiol, kai pagal anksčiau galiojusią įstatyminę bazę mieste buvo taikoma praktika, jog prisijungęs prie infrastruktūros vystytojas gauna sąlygas, kuriomis numatomos investicijos į būtent tos konkrečios vietos infrastruktūrą, laimėdavo tas investuotojas, kuris ateidavo vėliau, – kai didelio prisidėjimo nebereikia. O šis projektas pateiktas dar galiojant šiai senai tvarkai.
„Ir šiuo atveju projekto vystytojams išduotame prisijungimo prie komunikacijų sąlygų apraše įrašytas tik vienas reikalavimas – „vadovaujantis 1,2 ha Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T13 kvartalo dalies detaliojo plano sprendiniais, žemės sklypo trinkelių arba asfalto dangos eismo jungtį (5,50–6,0 m pločio, dešiniojo posūkio spindulys – 3,0–6,0 m) įjungti į Tarandės gatvę“, – teigiama atsakyme.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo miesto inžinieriaus Antono Nikitino, šiemet su Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu pagaliau atsirado ir naujas teisinis reguliavimas, kuris numato, kad visi vystytojai prisidės prie infrastruktūros gerinimo proporcingai statomam plotui ar vystomam objektui.
Tarandės paslaugų centro statybos leidimą tikimasi gauti šį pavasarį – gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į finansavimą statyba planuojama 2022–2023 m. Panašu, kad 2023 ar 2024 metais Tarandės gyventojus pasieks ir kitos naujovės: pagal pasirašytą trišalę sutartį Lietuvos automobilių ir kelių direkcija (LAKD) turėtų įrengti tunelį ir antžeminį perėjimą ties Tarandės gatve bei „dublį“ kitoje Ukmergės g. pusėje, o savivaldybė – „dublį“ Tarandės pusėje iki 2024 m. Pagal paskutinius duomenis, terminas gali būti 2023 m.
Nėra prioritetinė miesto teritorija
Tarandės gyventojai viešojoje erdvėje nuolat kelia gyvenvietės problemas ir prašo savivaldybės imtis veiksmų vietinių žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, šis rajonas buvo ir lieka iš esmės ekstensyviai išvystytas priemiestinis rajonas, kur vyrauja mažaaukščiai pastatai, – vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai. Gyventojų tankis didžiojoje teritorijos dalyje nesiekia ir 15 gyventojų viename hektare, tankiau užstatytose dalyse yra apie 20 gyventojų hektare.
„Remiantis tarptautine praktika ir mūsų pačių patirtimi, infrastruktūra (įskaičiuojant ir viešąjį transportą, ir socialinę infrastruktūrą) apsimoka tik tuo atveju, jei gyventojų skaičius yra didesnis nei 30 gyventojų hektare. Tad realiai ne tik Tarandės, bet ir kitų priemiestinių rajonų infrastruktūra subsidijuojama kituose rajonuose gyvenančių vilniečių“, – pabrėžia miesto architektas.
Jis teigia, kad ir galiojančiame, ir naujai parengtame miesto bendrajame plane visos šios teritorijos nenumatytos kaip prioritetinės, o Savivaldybė visada daugiau lėšų ir dėmesio skyrė toms miesto dalims, kur gyventojų tankis yra didesnis, ir ten už visų vilniečių lėšas kuriama infrastruktūra gali naudotis daugiau žmonių.
„Nepaisant to, Tarandėje savivaldybė formuoja sklypus želdynams, bendrajame plane numatytos socialinės infrastruktūros teritorijos, kurios, deja, remiantis restituciją reglamentuojančiais teisės aktais, buvo grąžintos buvusiems savininkams, tad laukia gana ilgas ir brangus jų paėmimo visuomenės poreikiams procesas“, – aiškina M. Pakalnis.
Pasak pašnekovo, Tarandė turi aktyvią, savo interesus deklaruojančią ir ginančią bendruomenę, su ja yra nuolat komunikuojama ir tariamasi dėl tų žingsnių, kuriuos savivaldybė gali padaryti, kad gyventojų gyvenimo kokybė būtų geresnė. Tiesa, jis pripažįsta, kad santykiai su rajono savivaldybe, kuriai priklauso dalis Tarandės teritorijos, galėtų būti glaudesni ir geresni.
„Mes, aišku, derinamės besiribojančių teritorijų planavimo dokumentus, gatvių jungtis, viešojo transporto plėtrą, tačiau akivaizdžiai turime situaciją, kai už miesto ribų gyvenantys gyventojai, mokėdami mokesčius gretimoje savivaldybėje, naudojasi vilniečių pinigais sukurta infrastruktūra“, – pabrėžia M. Pakalnis.