Labiau tinka miegamiesiems rajonams
Remiantis portalo citynow.org duomenimis, Kernavės g. 15 ir 17 sklype planuojamas 9 aukštų daugiabutis, kuriame numatoma įrengti 394 naujus butus. Detalesnė informacija apie projektą kol kas nėra pateikta.
Į redakciją kreipėsi Šnipiškėse gyvenantis Antanas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI), kuris teigė, kad dar prieš dvejus metus jis ir kiti gyventojai dalyvavo viešuose projekto svarstymuose. Vyro teigimu, gyventojai nėra nusiteikę prieš statybas, tačiau nori, kad vystymas būtų darnus.
„Esame suinteresuoti, kad ir aplink mus viskas vyktų vientisai. Kitus pavyzdžius aš galėčiau įvardinti kaip labai neblogus – atsiranda tie namai, vaizdo negadina ir viskas yra gerai. Bet dabar priešais turėsime 394 butų daugiabutį“, – sakė Antanas.
Jo manymu, šį projektą statantis vystytojas „Anreka“ yra visai kitos kategorijos ir jau dabar statybų aikštelėje vyrauja chaosas.
„Mums baisu, kad centriniame rajone, kuris yra aukštesnės klasės, atsiranda toks monstras, kuris labiau tinka miegamiesiems rajonams. Mes matome pavyzdžius, kaip jie (vystytojas – DELFI) taiso brokus, taiso visokias klaidas, teismuose dalyvauja“, – tvirtino vilnietis.
Jam keista ir pikta, kaip savivaldybė leidžia tokiam vystytojui vykdyti statybas tokiame rajone kaip Šnipiškės. Anot gyventojo, prieš akis išdygs raudonai baltas, iš konteksto iškrentantis statinys.
Žalios zonos taps automobilių stovėjimo aikštelėmis
Kaip dar vieną problemą vilnietis išskiria parkavimo vietų trūkumą. Jis priminė, kad aplink yra daug verslo centrų, o parkavimo vietų numatyta per mažai.
„Atsiranda daugiabutis, kurio pirmas aukštas numatytas komercinei paskirčiai ir jis neturi nė vienos antžeminės parkavimo vietos. Jie turi požeminę stovėjimo aikštelę, lygiai kaip ir mūsų namas šalia. Mes, aišku, kėlėm šį klausimą, o atsakymas vystytojų paprastas – visi verslai turės išsipirkę vietas požeminiame parkinge. Tai, aišku, absoliuti nesąmonė, visi mato gyvus pavyzdžius – Šnipiškės yra vienas didelis parkingas, žalios erdvės čia yra absoliučiai užstatytos“, – piktinosi Antanas.
Anot vilniečio, vystytojas atsitvėrė erdvę, kur galima sustatyti apie 150 automobilių. Jis teigė, kad toks sprendimas reiškia tik tiek, kad tie automobiliai pasislinks šiek tiek į šoną.
„Kaip galima patvirtinti tokį projektą be antžeminių stovėjimo aikštelių, tai aš nesuvokiu. Kažkur naujoje vietoje, kur naujas rajonas kuriasi, gali tokias klaidas daryti, bet kai matai, kad jau dabar yra problema, o tu dar leidi ją gilinti“, – komentavo Antanas.
Pašnekovas patvirtino, kad teoriškai parkavimo vietų skaičius atitinka reikalavimus, tačiau, anot jo, tai neužtikrina, kad šalia esančių įmonių darbuotojai savo automobilių nestatys bet kur, nes jų negalima priversti išsinuomoti vietų.
„Mūsų namo dalis taip pat yra komercinė, tai vieni įmonių darbuotojai gauna vietas automobiliams, o kiti ne. Aibė tų darbuotojų, kurie negauna vietų, statosi mūsų kieme arba statosi visose Šnipiškėse, žaliosiose zonose. Taip daryti negalima, bet tokių apleistų sklypų vis dar yra daug“, – aiškino vilnietis ir pridūrė, kad tame sklype, kuriame dabar atsiras daugiabutis, anksčiau taip pat buvo statomi automobiliai.
Antanas sakė, jog jis kartu su kitais gyventojais buvo surašęs gausybę pastabų, tačiau į nė vieną nebuvo atsižvelgta. Jis tikino, kad vystytojui gavus statybų leidimą, gyventojai negavo progos susipažinti su galutiniu projektu.
Projektas vystomas pagal detalųjį planą
UAB „Anreka“ architektas ir projektų vadovas Darius Raila teigė, kad visos procedūros jau buvo padarytos ir stovės ne 9, o 7 aukštų daugiabutis. Jis taip pat priminė, kad viešasis svarstymas buvo du kartus, kuriuose gyventojai dalyvavo ir buvo daug kalbėta apie tai.
„Į visus klausimus buvo atsakyta, čia pasaka gali tęstis be galo. Projektas padarytas, suderintas, labai ilgai su gyventojais kalbėta ir dėl šviesos, ir dėl visų kitų dalykų“, – kalbėjo architektas.
D. Raila įsitikinęs, kad nerimauti galima dėl daugybės dalykų, tačiau tai daryti reikia pagrįstai. Jis pabrėžė, kad tai yra privatūs sklypai su detaliaisiais planais, kuriuose vystytojas gali daryti, ką nori, jeigu tai atitinka normas.
„Mes viską planuojame prisilaikydami detaliųjų planų, visi tie dalykai buvo suderinti. Dvejus metus tvarkėm ir derinom. Dabar gyventojams tikriausiai nepatinka, nes prasidėjo statybos – aptvėrėm teritoriją, kuri visiškai apleista, ten betvarkė, visi parkuojasi, kur kas nori. Tai kai aptvėrėm, nebėra, kur mašinų statyt, o garažai tušti. Matyt, dėl to ir nepatenkinti“, – komentavo D. Raila.
Jis taip pat įvardijo, kad parkavimo vietų bus įrengta tiek, kiek reikalaujama. Anot pašnekovo, patys aplinkinių namų gyventojai nestato automobilių savo aikštelėse, nes jų neišsiperka ir palieka tiesiog pievose.
D. Raila pabrėžė, kad jis negali atsakyti už aplinkui esančius projektus ir viso rajono parkavimo vietas. Jie sprendžia tik konkretaus objekto vietų skaičių automobiliams.
Miesto centras negali atrodyti kaip kaimas
„Žalias zonas įrenginėja ne verslininkai, ne vystytojai, jie įrengia jas tiek, kiek galima įrengti prie esamo sklypo. Negali vystytojas nupirkti sklypo ir jame įrengti žalią zoną – iš tokio verslo nieko nebus. Žalias zonas gali įrengti arba patys gyventojai, arba savivaldybė“, – tvirtino architektas. Anot jo, gyventojai gali sudėti pinigus, nusipirkti sklypą ir įsirengti ten žalią zoną.
Pašnekovas patikino, kad į motyvuotus gyventojų klausimus buvo atsakyta, padaryti skaičiavimai, buvo sumažintas pastato aukštingumas, nors, pasak jo, vystytojas to daryti netgi neprivalėjo.
„Gyventojai vadovaujasi emocijomis. Keli žmonės, kurie buvo per tą patį svarstymą, skundėsi, kad kai pirko butą, apačioje buvo kaimas ir namukai bei ganėsi karvės! Tai tų karvių tikrai neliks miesto viduryje. Miestas plečiasi ir miesto vizija yra tankinimas, todėl, kad Vilnius negali plėstis be galo į kraštus. Negali būti tuščių plotų, kurie yra neprižiūrimi, apleisti ir t.t.“, – aiškino D. Raila.
Vienas projektas nepakeis rajono įvaizdžio
VšĮ „Real Data“ direktorius ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius teigė, kad vienareikšmiškai šį projektą vertinti sunku, nes kalbama apie centrinę miesto dalį, kurios logika sako, kad reikia gana intensyvaus užstatymo, jog būtų kuo efektyviau išnaudojama infrastruktūra. Visgi, projekto intensyvumo rodiklis atrodo nelabai patraukliai, kuris pagal 2017 metų parengtą projektą numatytas 2,4.
Anot jo, toks rodiklis būdingas Perkūnkiemiui, bet ne darniai plėtojamoms teritorijoms. Paprastai gyvenamosioms teritorijoms, kuriose numatytas 6-9 aukštų užstatymas, intensyvumo rodiklis neturėtų būti didesnis nei 1,6.
„Vienas projektas tikrai nesugadins Šnipiškių įvaizdžio, bet ir greičiausiai nepridės papildomų verčių, nes visi puikiai žinome, kad jei mikrorajonas tampa perspaustas ir pernelyg sutankintas, jis praranda patrauklumą, o būstas – netenka vertės. Iš kitos pusės, toks sutankintas projektas leidžia statyti daugiau ploto ir jei tai reiškia, kad rinkai bus pasiūlyta pigesnių butų, tai galbūt tai irgi nėra pats blogiausias variantas, nes rinkai trūksta įperkamo būsto geroje vietoje“, – tvirtino A. Antanavičius.
Analitikas sakė, jog tokie projektai rinkoje paprastai pasižymi mažesne kaina, nes yra orientuoti į maksimalų užstatymą. Tai reiškia, kad gyvenimo kokybė, prestižas ir kiti dalykai lieka antrame plane.
„Kaimyniniams objektams tai gali turėti įvairios įtakos – labai priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, šiuo metu toje vietoje yra apleisti laukai, o įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta aplinka, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ir pan. Tai šiuo aspektu kaimyninių objektų vertė turėtų padidėti. Visgi, jei kaimynystėje vystomas projektas apsunkins gyvenimą – pavyzdžiui, parkavimo vietų trūkumas, socialinės infrastruktūros trūkumas ir pan., tada tai mažina kaimyninių būstų vertę. Manyčiau, kad šiuo atveju vienas projektas didelės įtakos neturės, tačiau kiek neramina, kad šis projektas gali sukurti precedentą ir kitiems sutankintiems projektams atsirasti, tada pavojus virsti Perkūnkiemiu Nr. 2 padidėtų“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Antanavičius.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu Šnipiškėse yra įvairių projektų – ir sėkmingų, ir nelabai – bet tai kol kas nepaveikė šio rajono bendro įvaizdžio. Visgi, norėtųsi, kad tokia perspektyvi teritorija būtų plėtojama atsakingai ir turint viziją.
Analitiko žiniomis, daugiau panašių, taip stipriai sutankintų, projektų Šnipiškėse nėra suplanuota. Jis patikino, kad kiti vystytojai yra nusiteikę išlaikyti normalius intensyvumo rodiklius, tad greičiausiai baimintis dėl Šnipiškių perspektyvų nereikėtų.
Sveikintina, kad centre atsiranda įperkamesnio būsto
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius patikino, kad projekto tankį ir aukštį pirmiausia apsprendžia sklypo kaina ir galimybės statyti vienokį ar kitokį pastatą pagal teritorijų planavimo dokumentus, kurie galioja tai teritorijai.
„Projekto intensyvumą turbūt lėmė brangi sklypo kaina ir infrastruktūra, kurią teko ten pakloti. Kad atsipirkimas būtų tinkamas, tenka statyti intensyvesnį projektą. Jeigu toks ten negalėtų būti, tai statybos leidimas tiesiog nebūtų išduotas“, – tvirtino M. Statulevičius.
Pasak jo, kiti vystytojai taip pat yra statę šalia aukštesnius ir intensyvesnius pastatus ir jie pamažu prisiderina prie Šnipiškių aplinkos.
„Žmonės dažnai nori, kad nieko nebūtų šalia, kad būtų palikta žalia zona, kur jie galėtų automobilius statyti arba vaikai žaisti. Bet Šnipiškės yra viena brangiausių teritorijų Vilniaus mieste, arti naujojo miesto centro, kur yra patrauklu vystyti nekilnojamąjį turtą, nes yra visai šalia vartotojų. Yra žmonių, kurie dirba verslo centruose ir nori gyventi šalia savo darbo vietų“, – kalbėjo ekspertas ir pridūrė, kad miestą kaip tik reikia tankinti, raginti žmones gyventi arčiau savo darbo, kad kaip įmanoma sumažinti transporto srautų skaičių.
M. Statulevičius teigė, jog badyti pirštais į tai, kad vystytojas statė namus priemiestyje, o dabar tai daro miesto centre, nereikėtų. Jo nuomone, kaip tik tai yra gerai ir sveikintina, nes centrinėje miesto dalyje atsiras įperkamesnio ir prieinamesnio būsto.
„Visi sako, kad iš Perkūnkiemio toli važinėti, spūstys, nėra parkavimo vietų, sprendimų viešajam transportui, viskas blogai. Tai jeigu geros kainos ir kokybės santykio būstas atsiranda centrinėje miesto dalyje, aš nemanau, kad čia yra kažkokia blogybė, o turėtų būti kaip tik palankiai žiūrima, kad yra konkurencingesnė aplinka“, – aiškino M. Statulevičius.
Anot jo, pasakyti, kad Šnipiškės yra verčiamos Perkūnkiemiu, yra labai trumparegiška ir per stipru. M. Statulevičius patikino, kad pernelyg prastos kokybės, prasto išplanavimo būsto Šnipiškėse paprasčiausiai nepirktų, todėl vystytojas turės pasiūlyt išties aukštos klasės būstą.
Virs civilizuotu rajonu
Paklaustas apie tai, ar šis projektas sumažins ir taip nedidelį skaičių žaliųjų erdvių Šnipiškėse bei dar labiau padidins parkavimo problemą šiame rajone, Vilniaus miesto plėtros vadovas Mindaugas Pakalnis atsakė, kad jis Šnipiškėse kaip tik įves tvarkos.
„Ten numatyta Kernavės gatvę tiesti, yra galiojantis detalusis planas ir toje vietoje visą laiką buvo numatyta gyvenamojo namo statyba. Kartu su tuo projektu yra realizuojama didelė žalioji erdvė prie būsimos Kernavės gatvės. Ten investuotojas įsipareigojo tą žalią erdvę sutvarkyti.
Tai yra normalus Šnipiškių konversijos projektas. Aš suprantu, kad piktinasi žmonės, kurie gyvena tuose administraciniuose pastatuose, kur iš principo gyventi nelabai galėtų, nes nepritaikytos tos patalpos, ir toje vietoje jų gyvenimo sąlygos keisis. Bet palikti taip, kaip yra, negalima, dėl to, kad Šnipiškių teritorijos efektyvesnis išnaudojimas ir pertvarkymas yra vienas strateginių miesto uždavinių“, – komentavo M. Pakalnis.
Anot jo, greta šio projekto atsiras sutvarkyta viešoji erdvė, tvarkysis viešasis transportas. Tos vietos, kurios dabar daugiau naudojamos kaip automobilių stovėjimo aikštelė, virs civilizuotu rajonu.