Leidimas išduotas prieš 15 metų
Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose Justiniškių mikrorajono gyventojai ėmė dalintis informacija, kad Rygos gatvėje pastebimi statybų paruošiamieji darbai. Žmonės buvo nustebę, žemė buvo lyginama ant seno raudonų plytų garažo stogo, informacinių stendų ar iškabų nebuvo. Tiesa, gyventojams ėmus domėtis, iškabos atsirado. Gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kurioje išsiaiškino, kad Rygos 11A pradedamos daugiabučio statybos. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą: socialiniuose tinkluose jie nerimavo dėl statybų taršos, triukšmo, taip pat nepritarė, kad po jų langais naikinama žalioji zona, o dar daugiau klausimų kėlė, kaip galima statyti daugiabutį ant seniai pastatyto garažo stogo.
Delfi jau rašė apie bendruomenei nerimą keliančius klausimus, domėjosi, kas ir dėl ko čia bus statoma. Tąkart Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tikino, kad statyboms leidimas šioje vietoje yra išduotas, ten bus statomas daugiabutis.
„Statybos Rygos g. 11A vykdomos pagal 2008-12-03 išduotą statybos leidimą. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, išduoti statybos leidimai galiojimo termino neturi“, – komentavo jis.
Tačiau klausimų kyla ir daugiau, pavyzdžiui, daugiabučių projektas paruoštas ir statybos leidimas jam gautas prieš 15 metų. Per tokį laikotarpį keitėsi ne tik Statybos techninis reglamentas, bet ir statybų politika Vilniuje: atsirado architektūros taisyklės, be kurių paisymo šiandien sunku gauti statybos leidimus, taip pat reikalavimai dėl želdynų, automobilių stovėjimo vietų ir pan. Todėl paklausėme savivaldybės, ar nėra pagrindo iš naujo peržiūrėti projektą ir esant reikalui prašyti korekcijų. Taip pat klausėme, kaip gali būti, kad daugiabutis bus statomas ant garažų, kurie nuosavybes teise priklauso gyventojams, stogo, ar tokia praktika Vilniuje gali tapti normali, nes tokių garažų kompleksų, statytų sovietmečiu ir dar ankstyvaisiais nepriklausomybės metais mieste yra ne vienas. Dar pasiteiravome, kur pagal projektą numatytos automobilių stovėjimo vietos būsimų šio naujo daugiabučio gyventojams, nes garažai po vienu iš jų jau yra ir jie priklauso privatiems asmenims.
Projektui skaitmeninti resursų neturi
Vilniaus miesto savivaldybė, atsakydama į klausimus, akcentavo, kad šis projektas, kuriam statybos leidimas išduotas 2008 metais, yra popierinis. Jis guli savivaldybės archyvuose ir su juo susipažinti žmonės gali tik gyvai atėję į savivaldybę darbo valandomis. Paklausus, ar nebūtų paprasčiau jo skaitmenizuoti, kad visuomenė galėtų netrukdomai susipažinti, savivaldybė teigia, kad tam nėra žmogiškųjų resursų.
„Popierinė projektinė dokumentacija, kuri buvo teikta su prašymu išduoti statybos leidimą, yra saugoma savivaldybės archyvuose. Ji, kaip ir visa kita su tuo metu išduotais statybos leidimais susijusi dokumentacija, nėra skaitmenizuota, nes dėl didelio dokumentų kiekio, jų specifikos ir jiems skaitmenizuoti reikalingų žmogiškųjų resursų, tai būtų itin sunku įgyvendinti. Esant poreikiui, su popierine dokumentacija interesantams sudaroma galimybė susipažinti archyve“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Tęsiama, kad 2008 metais statybą leidžiantys dokumentai nebuvo išduodami naudojantis informacinėmis sistemomis, pavyzdžiui, Infostatyba, kuri naudojama dabar. Buvo vertinamos popierinės projektinių pasiūlymų versijos ir pagal jas išduodami statybos leidimai. Pabrėžiama, kad išduotas statybos leidimas galiojimo termino neturi, todėl pats vystytojas sprendžia, ar statybas pradėti vos gavus statybos leidimą, ar vėliau. Apsisprendimą gali lemti įvairūs aspektai, pavyzdžiui, pasikeitę vystytojo prioritetai, lėšų trūkumas ir panašiai.
„Statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Išdavus statybos leidimą, suplanuoto pastato projekto koreguoti nebegalima. Pakeitus ar pakoregavus projektą, būtina kreiptis dėl naujo statybos leidimo išdavimo. Šiuo atveju savivaldybė iš vystytojo negavo prašymo pakartotinai tvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, pačius projektinius pasiūlymus ar išduoti naują statybos leidimą. Gavus tokį prašymą, savivaldybė vertintų dokumentus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir architektūrinius reikalavimus“, – rašo savivaldybė.
Savivaldybė taip pat patvirtino, kad Rygos 11A esantys garažai priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. O stogas, kaip teigiama atsakyme, yra bendro naudojimo objektas, taigi jį valdo visų garažų savininkai.
„Pagal 2008 metų projekto sprendinius, ant požeminio garažo stogo suprojektuotos 54 automobilių stovėjimo vietos, o dar 18 vietų suprojektuotos naujų pastatų kieme. Trūkstamos 12 parkavimo vietų, pagal projektą, bus išperkamos iš garažų savininkų. Ar tokie objektai gali tapti nauja praktika, atsakyti negalime, nes tai priklauso nuo garažus valdančių savininkų bendro intereso rekonstruoti ir plėtoti esamą statinį“, – apie automobilių stovėjimo vietas rašo savivaldybė.
Apie statybos leidimų galiojimo terminą Delfi pasiteiravo Aplinkos ministerijos. Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė sako, kad šiuo metu diskusijų apie statybos leidimų terminus nebuvo. Paskutinį kartą šis klausimas keltas 2010-2011 metais, iki to laiko buvo numatyta, kad statybos leidimas vystytojui galioja 10 metų, paskui tvarka vėl keitėsi.
„Buvo daug diskusijų, buvo, matyt, sveriami privalumai ir trūkumai, ir buvo priimtas sprendimas daryti statybos leidimus neterminuotus, nes, matyt, buvo tam motyvų“, – teigia viceministrė.
Ji tęsia, kad naujos iniciatyvos diskutuoti apie statybos leidimo termino keitimą šiuo metu nebuvo, tai daryti galima.
„Visuomet reguliavimas yra balansavimo klausimas“, – sako D. Veličkaitė-Matusevičė.
Vystytojas projekto atnaujinti neplanuoja
Šiandien standartai statyboms, ypač Vilniuje, jau pasikeitę: vystytojų prašoma automobilių stovėjimo vietas daryti po žeme, kad pastatų nesuptų automobilių vizualinė tarša, geriau aplink daugiabučius įrengti želdynus ir pan. Bendrovės „ Investicijos ir partneriai“, vystančios minėtą projektą Rygos 11A, vadovas Tadas Nalivaika sako, kad projekto sprendimų keisti neplanuoja, nes tokiu atveju reiktų iš naujo derinti statybos leidimą. Jis patvirtina, kad projektas rengtas 2007-2008 metais.
„Jeigu iš naujo pradedi peržiūrinėti, tai pagal naują turi ir daryti projektą. Tai iš principo aš turėčiau išsiimti naujas sąlygas ir gauti naują leidimą. To daryti neplanavome“, – sako T. Nalivaika.
Paklaustas, kodėl 15 metų projektas nebuvo pradėtas vystyti, jis teigia, kad gavus statybos leidimą prasidėjo ekonominė krizė, o statybos leidimai galiojimo termino neturi.
„Reikia nepamiršti, kad 2009-2010 metais buvo ekonominė krizė, kad net Lietuvos BVP buvo nukritęs 15 proc., tai buvo sunkmetis, jis tęsėsi apie 5 metus, tai jau juos iš 15 metų galima išbraukti“, – prisimena pašnekovas.
Projektą Rygos 11A vystančios bendrovės vadovas sako kol kas projekto sprendinių ir vizualizacijų į internetą sudėti neplanuojantis, nes visą projektą galima rasti savivaldybės archyvuose.
„Ten labai puikus projektas. Pagal savivaldybės tvarką jis buvo viešinamas, išplatintas (2008 metais – red. past.), nesuprantu, kam jį reiktų vėl viešinti, kai bus pastatyta, bus parduodamas, tada bus kompiuterinė grafika padaryta. Dabar yra popierinė versija, tai ką aš turiu viešinti.
2008 metais buvo viešinamas pats projektas, o 2005 metais buvo paviešintas detalusis planas. Ką aš dabar dar turėčiau viešinti, nelabai suprantu jūsų klausimo, kiek kartų aš turėčiau viešinti tą patį. Jeigu yra tvarka, tu jos laikaisi, išviešini, gavai leidimą ir viskas paviešinta“, – teigia T. Nalivaika.
Jo teigimu, viešinimo procedūros buvo atliktos 2008 metais pagal anuomet galiojusius reikalavimus.
„Viskas sukelta, atiduota savivaldybei į archyvą, viskas taip, kaip buvo tai dienai reikalaujama. Tai dienai nebuvo jokių skaitmeninių variantų. Kol kas neplanuoju skaitmeninti, yra popierinė versija, yra tos dienos reikalavimai ir jie yra laikomi, saugomi toje popierinėje versijoje“, – akcentuoja pašnekovas.
Susitarė su garažų savininkais
Projekto vystytojas paaiškina, kad dėl projekto vystymo ant garažo stogo su garažo savininkais buvo sutarta. Pasak jo, garažų bendrijos susirinkimo metu buvo pasirašyta jungtinė veiklos sutartis. Buvo susitarta, kad vystytojas čia statys daugiabutį, tačiau jis įsipareigoja pagerinti garažų būklę, asfaltuoti kelią ir paremti bendriją finansiškai.
„Buvo bendrijos susirinkimas, pagal jį, pagal balsavimą, yra pasirašyta jungtinės veiklos sutartis ir remiantis ja pasirašyta ir padaryta taip, kaip patys žmonės prašė. Jie prašė, kad toje vietoje jiems nebėgtų stogai, jie ėjo į tokias derybas ir jie gavo tokį pasiūlymą, kad galima pastatyti daugiabučius mainais už tai, kad ten bus hidroizoliacija, padaryti asfaltuoti privažiavimai ir duota pinigų“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, kodėl Vilniuje rinkosi vystyti projektą tokioje vietoje tokiomis sąlygomis, jis sako, kad projekto vieta puiki, o gauti sostinėje gauti sklypą daugiabučių vystymui yra sudėtinga.
„Mieste yra daug keistų vietų, bet kažkodėl urbanizuojasi miestas, jis pats nori tankėti, dar nuo Zuokų laikų, visiems verslininkams buvo pateikiama, kad mes turime pasidaryti kaip Paryžius. Tai visos keistos vietos tankėja. Yra keistesnių vietų, kur dar tais laikais buvo vadinamos mirties gatvėmis, bet jos šiandien prie stoties tiek gražiai tankios, pastatyti nauji namai ir visas įvaizdis miesto keičiasi. Ta vieta nėra keista, „Kardiolita“ šalia, priešais „Rimi“, turgus, vieta puiki.
Aš nesu girdėjęs, kad kas nors išnuomotų žemės sklypą ir sakytų „eik, pastatyk daugiabutį“. Tokių vietų nėra, nerandu aš tokių vietų. Visur reikia eiti, daryti, mokėti, taip yra daromas verslas; kad lengvai kas ateitų ir išnuomotų, tokių dalykų nėra, ypač Vilniaus mieste“, – sako pašnekovas.
Bendrauja su garažų savininkais
Projekto vystytojas sako nuolatos bendraujantis su garažų savininkų bendruomene. Su aplinkinių daugiabučių gyventojais būtinybės komunikuoti jis sako nematąs.
„Ir dabar buvo susirinkimas garažų bendrijos, kalbėjome apie tai, kad jau dabar startuojame, statome, dabar ten darysime įvažiavimą, kada asfaltą klosime, nuolat bendraujame, nežinau, su kuo dar turėčiau susitikti, dar kalbėti. Mes mieste turime daug daugiabučių ir nereiškia, kad jeigu tavo balkonas nukreiptas į žemės sklypą, kur vyksta statybos, aš dabar turėčiau nuolatos kažkaip bendrauti. Ten tokia situacija, kad gyvena žmonės, kurie sėdi balkone, fotografuoja, filmuoja tavo kiekvieną judesį ir nuolat skundžia visoms institucijoms, kad tu kažką darai: šaką nupjovei, polį įkalei, buldozeris įvažiavo, sunkvežimis. Aš negaliu komentuoti, čia yra tokie gyvenimiški apsunkinimai, negu kad aš turėčiau eiti ir kiekvieną klausimą derinti. Viskas projekte numatyta, tai neturiu aš derinti su kažkuo statybų eigos, eini ir statai, nes turi statybos leidimą“, – komentuoja T. Nalivaika.
Mato bendruomenės narių kiršinimą
Po pokalbio su T. Nalivaika su Delfi susisiekė ir minėtų garažų bendrijos pirmininkas Darijus Trusevičius. Jis teigia, kad pati garažų bendrija 2005 metais ėmė ieškoti, kas galėtų investuoti pinigų į garažų stogų tvarkymą, nes jų savininkai savų lėšų skirti tam nenorėjo.
„Tie garažai statyti sovietmečiu ir turi didelių problemų dėl hidroizoliacijos ir stogo bėgimu. Prasidėjo paieškos, kas galėtų padaryti tą stogą. Žmonės nori, kad būtų daroma ne jų lėšomis, nes neturi pinigų. Tie garažai yra menkavertis turtas, po kelis tūkstančius litų jie kainavo. O norint padaryti hidroizoliaciją, kad pro stogus nebėgtų vanduo, reikėjo investuoti nemažai pinigų.
Pati bendrija ieškojo, kas galėtų investuoti pinigus šioje vietoje ir kas galėtų sutvarkyti tuos garažų stogus. Buvo rasta „Investicijos ir partneriai“ bendrovė, kuri sutiko. 2005 metais buvo pasirašyta sutartis, visi bendrijos nariai sutiko, bendrijos pirmininkas tai deklaravo pasirašant sutartį, kad tuometiniai garažų savininkai visi sutiko, kad bus sutvarkytas garažo stogas, padaryta hidroizoliacija ir stogu bus pasirūpinta“, – tikina D. Trusevičius.
Jis tęsia, kad bendrija, pasirašiusi sutartį, gavo ir daugiau naudos, pavyzdžiui, pinigų.
„2007 metais į sąskaitą bendrija gavo 300 tūkst. litų, „Investicijos ir partneriai“ pervedė tokius pinigus, bendrijos nariai 7 metus nemokėjo jokių mokesčių už garažus. Tai yra didelį nauda. Bendrija nuo 2008 metų visą laiką spaudė įmonę pradėti statybas, nes vanduo bėgo. 2019 metais net į teismą padavėme bendrovę, kad jie nevykdo susitarimų, prašėme teismo įpareigoti, kad greičiau pradėtų statybas“, – prisimena pašnekovas.
Garažų bendrijos pirmininkas tikina, kad dauguma savininkų ir šiandien pritaria daugiabučio projektui, nepritaria, pasak jo, nedidelė dalis naujų bendrijos narių.
„Nuo 2005 metų, kai visi bendrijos nariai pritarė šiam dalykui, pasikeitė garažų savininkai. Atėjo 2018, 2019 metais jauni žmonės, kurie nusipirko garažus, įsirengė automobilių tvarkymo dirbtuves ir jie nenori, kad būtų vykdomos tos statybos. Ir vyksta bendruomenės kiršinimas ir pasitelkiami dabar ne tik garažų savininkai, bet, kadangi jie gyvena aplinkiniuose namuose, jie tada esą kreipiasi kaip bendruomenė, ne kaip garažų bendrijos savininkai. Jie inicijuoja viešą nuomonę, kad nepatenkinti žmonės, kad naikinamos žaliosios zonos. Virš tų garažų neaugo nė vienas medis. Tai buvo apleista žolės teritorija. Šiai dienai dauguma bendrijos narių sutinka ir nori, kad projektas kuo greičiau įvyktų, nes garažui tai yra didelė nauda, o tam tikrų žmonių nepasitenkinimas, yra spaudimas per žurnalistus“, – teigia D. Trusevičius.
Pašnekovas, paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad daugiabučio statybos nepadarys žalos esamų garažų konstrukcijoms, teigia, kad garažai papildomo svorio dėl daugiabučio konstrukcijų negaus, nes esą jis statomas ne ant paties stogo.
„Pagal statybos leidimą, ten yra vienas daugiabutis namas, apie 80 butų, tik padarytas „laiptuotas“ projektas, kad būtų 5, 7, 9 aukštų pastato dalys. Kad būtų ne vienas daugiaukštis, o „laiptuotas“. <...>. Darbo konstruktyvo brėžiniai perdaryti pagal šių metų reikalavimus, tai reiškia, kad nė ant vienos garažo sienos, nė ant vieno garažo stogo niekas nestatoma. Viskas yra pragręžiama į žemę, 12 metrų ir poliai, kurie gręžiami, išeina kaip sarkofagas. Tai tie garažai lieka visiškai be apkrovos. Niekas ant garažo nestato.
Šeškinėje yra „Maxima“ pastatyta, poliai eina per garažus, taip pat „Šeškinėje“ virš garažų yra pastatytas 9 aukštų daugiabutis. Bet esmė, kad ant tų konstrukcijų niekas nėra statoma. Nėra nė vieno svorio, kuris uždedamas ant esamo garažo pastato“, – tvirtina pašnekovas.