Viršuliškių statybos projektas parengtas dar 1973 metais. Viršuliškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Ribojasi su Karoliniškėmis pietuose, Justiniškėmis šiaurės vakaruose, Pašilaičiais šiaurėje, Šeškine rytuose. Vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Pilaitės ir Buivydiškių.
Vystytojai potencialą mato
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad Viršuliškės teritorijos ploto požiūriu yra vienas mažiausių Vilniaus mikrorajonų (panašaus ploto taip pat yra Žvėrynas). Kita vertus, gyventojų tankumu Viršuliškės nusileidžia tik Justiniškėms, Karoliniškėms, Žirmūnams ir Šeškinei. Jis pabrėžia, kad tai – vienas naujesnių sostinės mikrorajonų, kurio daugiabučių kvartalų statybos bumas vyko 1976–1977 metais.
„Nuo to laiko daugiabučių plėtra vyko netolygiai, kas 2–5 metų. Turint omeny pagrindinį statybos laikotarpį, mikrorajone dominuoja gelžbetonio konstrukcijų daugiabučiai. Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje buvo statomi plytų mūro namai, o nuo 2000 metų dominuoja blokelių mūras ir vėl naudojamas gelžbetonis. Kaip ir visuose aštuntojo dešimtmečio projektuose, Viršuliškėse daugiausiai buvo statomi 5, 9 ir 12 aukštų daugiabučiai. Tiesa, prieš kiek daugiau nei 10 metų iškilo pora 23 aukštų namų“, – pasakoja NT analitikas.
T. Kvainickas tęsia, kad šiuo metu čia statomi 5-11 aukštų pastatai (daugiausia – šešiaaukščių). Didelę dalį daugiabučių bei verslo centrų Viršuliškėse, anot pašnekovo, išvystė YIT įmonių grupė, pradedant nuo projekto „Viršuliškių porelė“, baigiant verslo centrais „Duetto“ ir „Grand Office“, tačiau tai nėra vienintelis čia dirbantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojas.
„Šiuo metu čia veiklą vykdo bent keletas NT plėtotojų, kurie siūlo naujus būstus projektuose „Viršuliškių stogai“, „Horizon“, „Western32“. Nors projektas „Paukščių takas“ ir išeina už Viršuliškių seniūnijos ribų, tačiau dėl artumo Viršuliškių sporto infrastruktūrai, neformaliai jį irgi galima būtų priskirti šiam mikrorajonui“, – pabrėžia T. Kvainickas.
Anot NT analitiko, kainos šiuose projektuose yra gana panašios – beveik visur jos siekia apie 1800 Eur/kv.m (su daline apdaila). Vidutinė senos statybos (iki 1990 metų) butų kaina sudaro apie 1300 Eur/kv.m, tačiau dažnai butus pavyksta įsigyti net ir 100-200 Eur/kv.m pigiau. Vėlesniais metais statytų butų kainos svyruoja ties 1600-2000 Eur/kv.m.
„Dėl nedidelio mikrorajono ploto ir jau egzistuojančios urbanizacijos Viršuliškių dalis į vakarus nuo Spaudos rūmų yra bene vienintelė teritorija, kurioje įmanoma tolesnė mikrorajono NT plėtra. Susisiekimo požiūriu Viršuliškės yra vienas geresnių mikrorajonų, nes ribojasi net su 3 gatvių arterijomis: vakarinių aplinkkeliu, T. Narbuto gatve bei Laisvės prospektu“, – pabrėžia NT analitikas.
Nors daugiabučių statyba Viršuliškėse, anot T. Kvainicko, yra dominuojanti vertinant pagal tikslinį turto panaudojimą, tačiau negyvenamosios paskirties objektų mikrorajone pastaruosius 20 metų buvo statoma daugiau nei būsto: „Palei Ąžuolyno gatvę buvo pastatytas SEB, „Sportima“ bei Vilniaus pramogų arenos. Vietoje trumpai Lietuvoje veikusio „Prisma“ tinklo prekybos centro atidarytas „Moonplay“ laisvalaikio ir pramogų centras. Stambiausias prekybos centras Viršuliškėse – jau kelis dešimtmečius veikiantis PC Mada. Didžioji dalis verslo centrų lokalizuoti ties Pilaitės pr.“
Dar yra laisvų teritorijų statyboms
Naujų gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų plėtojimas Viršuliškėse, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtos asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, rodo, kad verslo organizacijos tiki šiuo mikrorajonu. Anot jo, Viršuliškės turi neginčytinų privalumų, dėl ko gali būti patrauklios naujakuriams.
„Rajonas gana žalias, yra parkų, visai netoli Vingio parkas. Aišku, jo didelis privalumas yra geras susisiekimas, nes galima lengvai išvažiuoti iš miesto ir Ukmergės, ir Kauno kryptimi, žinoma, gal problemų kyla dėl spūsčių, bet matome, kad bendrovės ieško įvairių sprendimų, kaip jas sumažinti, pavyzdžiui, skirtingu dienos metu pradėti darbą ir pan.“, – sako pašnekovas.
Pasak M. Statulevičiaus, NT plėtotojai daug vilčių deda į naująjį bendrąjį Vilniaus miesto planą, kuriu numatoma suteikti galimybę intensyvinti tokios mikrorajonus kaip Justiniškės, Karoliniškės, Fabijoniškės, Viršuliškės, sumokant miestui tam tikrą naujos infrastruktūros mokestį, pagerinant esamą aplinką.
„Vystytojai laukia šito bendrojo plano patvirtinimo. Ir dalis sklypų, kurie buvo pamiršti, nevystomi senesniuose rajonuose, bus sužadinti“, – pažymi pašnekovas.
Kartu su naujais gyvenamosios paskirties projektais bei darbo vietomis į Viršuliškes atsikelia ir jauni gyventojai, jaunos šeimos. Pasak M. Statulevičiaus, Viršuliškėse jau yra užaugusi tam tikra karta, nes tai yra rajonas, savo plėtrą aktyviau pradėjęs po nepriklausomybės.
„Tam tikra karta jau yra užsaugusi ir išėjusi iš to rajono, o naujų projektų pirkėjai yra tie, kurie jau yra pamėgę Viršuliškes, nenori iš jų išsikelti ir ieško naujesnio, erdvesnio būsto. Tai į tokius pirkėjus ir yra orientuota naujoji statyba. Aišku, tipiškas gyventojas turbūt yra vyresnio amžiaus, bet ten atsiranda naujų darbo vietų, todėl manau, kad sutrauks jaunesnio amžiaus žmonių, gyvybingumas bus išlaikytas, tuo labiau, kad Viršuliškes turi gerą infrastruktūrą slaugos, sveikatos apsaugos, mokyklų, darželių, tai yra šių rajonų privalumai, kurių niekas iš jų neatims“, – tvirtina LNTPA vadovas.