Įvertina būsto trūkumus ir privalumus
„Home Report LT“ direktorius, būsto patikros ekspertas Ž. Dževečka akcentuoja, kad objektų apžiūros nėra skirtos tik jų trūkumų surašymui, labai svarbu objektyviai įvertinti būstą, kurį žmogus planuoja pirkti. Todėl, kaip pasakoja Ž. Dževečka, pirmiausia jis įvertina objekto projektą, inžinerinių tinklų planus ir kitus dokumentus.
„Aš esu statybos techninės priežiūros vadovas, jeigu man skambina žmogus ir prašo patikrinti namą, pirmiausia aš paprašau projekto, inžinerinių tinklų planus, specifikacijas. Žmogus gali atsiųsti man ir pirkimo-pardavimo sutartį, aš peržiūriu visus dokumentus, patikrinu medžiagiškumą, kokie darbai buvo numatyti, kokias medžiagas naudoti numatoma, ir tuomet po kelių dienų atvažiuoju į objektą ir patikrinu, ar viskas sutampa“, – pasakoja pašnekovas.
Tuomet, kai dokumentai išnagrinėjami, vykstama į objektą atlikti realios jo patikros.
„Tikrindamas dokumentus aš jau matau, ką man atsivežti į objekto patikrinimą, kokių įrankių, prietaisų gali prireikti. Dažniausias krepšelis – termovizorius, drėgmės matuoklis, lazeris, kopėčios ir pan.“, – vardija būsto patikros ekspertas.
Ž. Dževečka pasakoja, kad norint tinkamai įvertinti būsto būklę, trūkumus ir privalumus, neužtenka tik turėti statybų inžinieriaus išsilavinimo. Jo teigimu, svarbiausia yra daugiametė darbo statybose patirtis.
„Kai manęs klausia, iš kur tu tiek žinai, aš atsakau, kad turiu „uoslę“. Statybų veikloje sukuosi daugiau nei 30 metų ir nesu „popierinis“ inžinierius, aš daug metų dirbau statybose ir savo rankomis esu labai daug daręs: ir pamatus liejęs, ir sienas mūrijęs, stogą dengęs, vedžiojęs inžinerinius tinklus ir pan. Todėl žinau, kur galima armatūros pataupyti, kur sunku sudėti hidroizoliaciją arba termoizoliaciją. Tad atsiranda nuojauta, kur galima ieškoti bėdų, į ką reikia atkreipti dėmesį. Žinau, kur gali būti deformacinės siūlės, kur jų ieškoti, kur gali atsirasti įtrūkimu, o kur ne, ką daryti, kad jų nebūtų“, – akcentuoja Ž. Dževečka.
Kokie dažniausi trūkumai fiksuojami?
Būsto patikros ekspertas tikina, kad dažniausiai būsto patikros žmonėms reikia jau išsirinkus būstą, kurį planuojama pirkti arba dvejojant dėl kelių potencialių objektų. Būsto būklės įvertinimo paslaugos kaina priklauso nuo objekto dydžio.
„Dažniausiai žmonės kviečiasi mus tada, kai jau būna kažką išsirinkę. Jeigu perka naują būstą, tai dažniausiai prieš sumokėdami avansą. Naujo buto su daline apdaila apžiūra kainuoja iki 200 eurų, kotedžo – iki 300 eurų, namas – iki 400 eurų. Senos statybos objektų apžiūra kainuoja apie 100 eurų brangiau, nes juose reikia vertinti ir jų galimą nusidėvėjimą, pačių pastatų būklę. Tai trunka daugiau laiko“, – sako pašnekovas.
Jeigu yra poreikis, Ž. Dževečka sako galintis žmonėms paruošti ataskaitą – aprašyti patikros metu padarytas nuotraukas, pateikti išvadas ir rekomendacijas, kaip sutvarkyti, kiek tai galėtų kainuoti. Tokios ataskaitos kainuoja papildomai, tačiau neretai žmonės jas naudoja kaip argumentus derybose su pardavėju dėl būsto kainos. Visgi, jo teigimu, pastaraisiais metais vystytojai nėra linkę nei taisyti trūkumų, nei sumažinti kainą.
„Klientai, gavę trūkumų sąrašą, gali padaryti išvadas, pirkti tą būstą ar ne, o jeigu avansas jau sumokėtas ir reikia pasirašyti darbų priėmimo aktą, jei gali prašyti statytojo tą sąrašą klaidų ištaisyti. Aišku, vystytojas gali ir atsisakyti tuos trūkumus taisyti, o pastaraisiais metais tai tampa gana dažnu reiškiniu. Kartais su statytojais tenka pasiginčyti, bet visuomet mes remiamės tuo pačių statybos techniniu reglamentu. Aš nesu savo klientų advokatas, aš moderatorius, kuris padeda žmonėms susikalbėti, konsultantas. Aš žmogui pasakau, iš ko pastatyta, kaip pastatyta, parodau ir papasakoju, kokie yra jo planuojamo pirkti objekto trūkumai, kaip juos sutvarkyti, kiek tai galėtų kainuoti. Aš tą pačią informaciją, jei yra poreikis, perduodu ir statytojams“, – pasakoja būsto patikros ekspertas.
Dažniausiai pasitaikantys statybų trūkumai, pasak Ž. Dževečkos, yra netinkama pamatų hidroizoliacija, stogo tvirtinimo elementų bėdos, pavyzdžiui, trūksta sniego laikiklių, retai dedami žaibolaidžiai, taip pat deformacinės siūlės, prevencinės deformacinės siūlės, stogo ventiliacija, kietų dangų storiai neatitinka reikalavimų, nenuvesti nuolydžiai, taip pat lietaus vandens nuleidimo sistemų nebuvimas.
Visą pokalbį su būsto patikros ekspertu klausykite Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“.