Skaičiuojama, kad vien tik šiemet Lietuvoje bus sertifikuota daugiau nei dvi dešimtys daugiabučių, kurie atitiks A++ energinio naudingumo klasę. Statybų specialistai siūlo susipažinti su esminiais STR pakeitimais bei svarbiausiais A++ būsto klasės energinio naudingumo kriterijais.
Po STR pakeitimų sumažėjo šiluminės varžos reikalavimai A ir aukštesnės klasės pastatų išorinėms atitvaroms, taip pat ir rekuperacinės vėdinimo sistemos naudingumo koeficientui.
„Iki STR reikalavimų pasikeitimo A++ klasės kriterijus buvo įmanoma atitikti tik sumontavus įrenginius, kurie gamina atsinaujinančią energiją, t. y. saulės kolektorius, vėjo jėgaines ir pan. Vien tik šilumos siurblio nepakakdavo, nekalbant jau apie centrinius šilumos tinklus. Dabar viskas daug paprasčiau“, – pasakoja Rasa Rupšytė, bendrovės Akustinių tyrimų centras energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė.
Suprojektuotas kaip A klasės, pastatytas – kaip A++
Specialistų teigimu, jei pastatas buvo projektuotas A klasei iki ankstesnių STR reikalavimų pakeitimo, t. y. prieš porą metų ar daugiau nei metus, tai dažniausiai dabar, pastačius pastatą, nesunkiai ir be papildomų sąnaudų pasiekia A+ klasę.
Vienas pirmųjų daugiabučių Lietuvoje, kuris buvo projektuotas kaip A energinio naudingumo klasės, o jį pastačius priskiriamas A++ klasei, yra „Eikos“ valdomame Karaliaučiaus kvartale Pilaitėje.
Dr. Roberto Volvačiovo, bendrovės statybos projektų vadovo, teigimu, pradėję statyti naują daugiabutį Pilaitėje jau žinojo, kad jis bus aukštesnės energinio naudingumo klasės nei anksčiau statyti namai šiame kvartale.
„Pastatas buvo suprojektuotas su storesniais šilumą izoliuojančiais sluoksniais pirmojo aukšto grindyse, lauko sienose, stoge, taip pat numatyta rekuperacinė vėdinimo sistema. 2019 m. pasikeitus STR reikalavimams ir atlikus papildomus ilginių šiluminių tiltelių skaičiavimus, supratome, kad mūsų projektiniai sprendiniai, pvz., rekuperatoriai su aukštu naudingumo koeficientu, balkonų slenksčių, langų angokraščių apšiltinimo mazgai, gali mums užtikrinti aukščiausią energinio naudingumo klasę A++. Atlikę pastato sertifikavimą, tokią pastato energinio naudingumo klasę ir pasiekėme“, – pasakoja dr. R. Volvačiovas.
Jis pastebi, kad statybos metu didelis dėmesys buvo skirtas pastato sandarumui užtikrinti. „A++ energinio naudingumo klasei yra keliami aukštesni sandarumo reikalavimai nei A klasei. Konkretaus pastato sandarumas nustatomas atliekant sandarumo matavimus objekte. „Mūsų daugiabutyje matavimų metu nustatyta sandarumo reikšmė buvo net 3,5 karto geresnė nei A++ pastatams keliama jo reikšmė. Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnes išlaidas šildymui“, – sako statybų specialistas.
Geresnė garso izoliacija
A++ energinės klasės kriterijus atitinkantis daugiabutis taip pat pasiekė ir aukštesnę, B garso izoliavimo klasę, nors dažniausiai daugiabučiai priskiriami C klasei.
„Aktyvioje Pilaitės mikrorajono rinkoje turėjome išsiskirti, todėl patobulinome kai kuriuos pastatų mazgus dėl akustikos, pvz., akustinį sandarumą per aukštų perdangas. Akredituotos laboratorijos atlikti matavimai daugiabutyje patvirtino, kad pasiekėme B garso izoliavimo klasę. Šią akustinio komforto klasę 70–80 proc. žmonių vertina kaip labai gerą ar gerą. Aukštesnės – A garso izoliavimo klasės daugiabučių namų nėra statoma, nes jų statybos kaina būtų neracionaliai didelė, pavyzdžiui, reikėtų įrengti tarpbutines gelžbetonio sienas, kurių storis būtų apie 40 cm“, – pasakoja dr. R. Volvačiovas.
Specialisto teigimu, įsigijus būstą su daline apdaila, akustiką galima pagerinti, jei tinkamai atliekami apdailos darbai: įsirengiamos pakabinamos lubos su garsą izoliuojančiu sluoksniu, nutinkuojamos sienos, sumontuojama grindų danga vadovaujantis konkrečiomis šių darbų atlikimo technologijomis. Svarbu nepalikti nesandarių vietų, per kurias galėtų sklisti garsas.