Nuo 2021 m. pradžios Lietuvoje statomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai, kurie pasižymi geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis, tačiau pastatų sandarumas projektų vystytojams kelia ir iššūkių, kurių sprendimas – efektyvesnė rekuperacinė vėdinimo sistema.
„Nuolatinis patalpų vėdinimas yra svarbus mūsų produktyvumui ir sveikatai, tačiau griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naujai statomi būstai tampa vis sandaresni, tad siekiant užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose būtini papildomi sprendimai. Priešingai nei senos statybos namuose, kur oras cirkuliuoja per langus ir sienas, naujos statybos namuose šviežią orą užtikrina rekuperacinė vėdinimo sistema“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja nekilnojamojo turto (NT) statytojos „Realco statyba“ Specialiosios projekto dalies vadovas Artūras Bičkus ir pataria renkantis naujus namus detaliai išsiaiškinti, kokia rekuperacinė sistema sumontuota daugiabutyje.
Skirtingų vėdinimo sistemų privalumai
Pasak A. Bičkaus, individualios rekuperacijos privalumas yra tas, kad ją galima reguliuoti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, išvykus iš namų vėdinimo sistema veikia minimaliai, esant namuose – vidutiniškai, o jei sulaukiama svečių – galima įjungti maksimalų režimą ir užtikrinti aukščiausią vėdinimo kokybę.
„Vis dėlto ši sistema turi savų trūkumų – tai rekuperatoriaus priežiūra ir prarandamas buto plotas ar aukštis, priklausomai nuo vėdinimo įrenginio tipo ir montavimo vietos“, – aiškina ekspertas.
Centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema, kuomet vienas didelis rekuperatorius aptarnauja visą namą ar laiptinę, yra mažiau efektyvi, jos negalima reguliuoti pagal individualius poreikius, tačiau namo gyventojams nereikia rūpintis jos eksploatacija ir priežiūra, be to, tokiai vėdinimo sistemai nereikės spręsti, kur sumontuoti vėdinimo įrenginį, kuris užimtų dalį būsto erdvės.
„Įprastai, jei namo statytojai neįrengia rekuperacinės sistemos, dažniausiai numato ir įrengia oro paėmimo bei išmetimo angas arba vėdinimo kanalus, kad gyventojai turėtų galimybę įsirengti norimo tipo ir efektyvumo vėdinimo įrenginius. Tam papildomai nebereikia gauti jokių statybos leidimų“, – atkreipia dėmesį A. Bičkus.
Vis dėlto sumanius įsirengti individualią vėdinimo sistemą, kai pastate buvo numatyta centralizuotas vėdinimas, prireiks namą suprojektavusio architekto leidimo – priklausomai nuo mini rekuperatoriaus sistemos, įrengiant vėdinimo sistemą, pastato fasade montuojama oro paėmimo anga kiekviename kambaryje arba montuojamos specifinės grotelės fasade, o tai turi įtakos pastato išvaizdai.
„Mini rekuperatorių sistemai sumontuoti nereikia vesti ortakių į kiekvieną kambarį ar sumažinti lubų aukščio, be to, ši sistema yra kur kas pigesnė – ją patogu sumontuoti jau įrengtuose butuose, nes rekuperatorius įrengiamas fasadinėje sienoje“, – tvirtina ekspertas.
Reikėtų nedaryti pagrindinės klaidos
Dažniausia klaida, kurią vis dar daro daugelis daugiabučių gyventojų, kurių namuose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema – vėdina namus atverdami langus.
„Dalis žmonių vis dar tiki, kad atidarius langą namai bus geriau išvėdinti nei su rekuperacine sistema, nes būtent vėsesnis oras mums atrodo gaivus ir šviežias. Kitiems atrodo, kad patalpas vėdinant pasitelkus rekuperaciją bus išleidžiama šiluma. Vis dėlto, jei gyvenate arti gatvės ar šalia gausiai žydinčių augalų, praverdami langus į namus su oru įsileidžiate teršalų, dulkių ir žiedadulkių. Rekuperacinė vėdinimo sistema orą pirmiausia išvalo ir tik tada įleidžia į jūsų namus“, – teigia A. Bičkus.
Ekspertas pabrėžia, kad vienas iš rekuperacijos privalumų – į vėdinamas patalpas grąžinama iki 95 proc. šilumos, išmetamos su šalinamu oru.
„Gyvenamajame name sumontuota efektyvi rekuperacinė vėdinimo sistema ne tik vėdina patalpas, bet ir padeda taupyti šilumą. Išties rekuperacinė vėdinimo sistema suteikia visai kitą gyvenimo kokybę – gyventojai jaučiasi geriau, ilgiau išlieka energingi, mažiau pavargsta, greičiau pašalinami nemalonūs kvapai“, – akcentuoja A. Bičkus.
Rekuperacija sprendžia ir aplinkos triukšmo problemą – nebelikus poreikio atidaryti langus namams vėdinti, mažiau aktuali tampa pastato vieta. Pasak pašnekovo, žmonės drąsiau renkasi gyvenimą miesto centre ar arčiau judrių gatvių ir išvystytos infrastruktūros, nes rekuperacinė vėdinimo sistema puikiai apsaugo tiek nuo užteršto oro, tiek nuo pašalinių aplinkos garsų.
Tinkamas patalpų vėdinimas aktualus ir siekiant apsisaugoti nuo šaltuoju metų laiku aktyviau plintančių sezoninių virusų, taip pat norint namus apsaugoti nuo pelėsio – rekuperacija padeda mažinti drėgmę, kuri susidaro daugiau laiko praleidžiant patalpose, atliekant įvairius buities darbus.
„Siaučiant virusams rekomenduojama padidinti oro apykaitą patalpose ir nestabdyti vėdinimo sistemos. Idealu, jei ji veikia visą parą – tokiu būdu daugiau viruso dalelių bus pašalinta iš patalpų ir nenusės ant paviršių“, – pažymi A. Bičkus.
Oro kokybei namuose įtakos taip pat turi retai valomi rekuperacinės vėdinimo sistemos filtrai – individualią rekuperaciją turintys gyventojai turėtų filtrus keisti kas 4–6 mėnesius.
„Pasitaiko atvejų, kad žmonės bando tuos filtrus tiesiog išplauti ar išsiurbti su dulkių siurbliu, bet tai neduoda jokio efekto – rekuperacinės sistemos filtrai yra labai tankūs, nešvarumai ir dulkės kaupiasi jų viduje, tad joks buitinis valymas nepadės. Filtrus reikėtų tiesiog pakeisti naujais“, – pabrėžia pašnekovas.