Kaip rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys, įprastais mėnesiais – nuo kovo iki spalio – gaisrų butuose bei nuosavuose namuose vidurkis siekia 142. O štai intensyviausiu šaltuoju periodu, lapkritį-vasarį, vidutinis gaisrų skaičius bene padvigubėja iki 259.
PAGD atskleidžia, kad pamečiui pagrindinės gaisrų priežastys išlieka tos pačios. Šaltuoju laikotarpiu daugiausia gaisrų – bene pusė – kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir gedimų.
Tai patvirtina ir apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ duomenys – esą gaisrų sezonas suintensyvėja vos prasidėjus šildymo sezonui.
„Kiekvienais metais dažniausios priežastys išlieka tos pačios – netvarkingi ir žiemai neparuošti kaminai, pačios šildymo sistemos. Taip pat netvarkinga elektros instaliacija, o tai žiemą itin opi problema, mat žmonės jungia elektrinius šildytuvus. Įjungti šildymo sistemos siurbliai taip pat padidina apkrovą elektros sistemai, jei ji netvarkinga – kyla gaisro pavojus“, – žiniasklaidai siųstame pranešime komentuoja įmonės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Būtent netvarkinga elektros instaliacija lapkričio pradžioje tapo gaisro priežastimi ir Utenos rajone – čia užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Nelaimė buvo itin skaudi – sudegė namo stogas, apdegė antrasis namo aukštas, taip pat ugnis pasiglemžė ir kai kuriuos namų apyvokos daiktus.
Šventiniu laikotarpiu negalima „pamesti“ galvos
Apsaugos specialistas duria pirštu ir į artėjančias šventes – esą nors gražiausiu metų laikotarpiu žmonės nori atsipalaiduoti ir pasinerti į dovanų pirkimą bei namų puošybą, pirmiausia reikėtų pasirūpinti namų saugumu.
„Dar lapkritį žmonės pasiduoda šventinei nuotaikai – kabina elektrines girliandas namuose ar ant jų fasadų, balkonuose, puošiasi kitomis elektrinėmis kalėdinėmis dekoracijomis, dažniau degina žvakes. Tačiau neretai dėl neapdairumo jie dekoracijas ir degančias žvakes tiesiog palieka be priežiūros, taip sukeldami pavojų namams“, – aiškina jis.
Dėl neapdairumo gaisrų priežastimi gali tapti ir be priežiūros, ne vietoje krautis palikti elektriniai prietaisai.
„Be priežiūros degti paliktos žvakės yra gana akivaizdi priežastis gaisrui kilti, tačiau ugnis gali įsiplieksti ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, prie minkštų baldų, užuolaidų ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų įjungti elektriniai radiatoriai, šildytuvai. Dar didesnis pavojus kyla tada, jei elektros sistema netvarkinga – įvykus trumpajam jungimui, viskas aplink gali greitai užsiliepsnoti“, – pasakoja pašnekovas.
Spalį ugniagesiams gelbėtojams kaip tik teko vykti į panašų iškvietimą Anykščių rajone esančiame daugiabutyje. Kilus gaisrui užsiliepsnojo ir bute stovėję minkštieji baldai – sofa, fotelis, taip pat įtrūko plastikiniai langai. PAGD duomenimis, gaisras kilo dėl neatsargaus buto gyventojų elgesio. Šio gaisro pasekmės – ne vien materialiniai nuostoliai, mat bute gyvenusiai moteriai dėl gaisro sukeltų sveikatos negalavimų teko vykti į ligoninę.
Nuostoliai gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų
ERGO bendrovės duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių dėl ugnies sukeltų žalų įmonės klientams jau išmokėta beveik 1,3 mln. eurų išmokų. Šie skaičiai, anot bendrovės Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovės Margaritos Čebelienės, neabejotinai išaugs, nes daugiausia žalų skaičiuojama būtent šaltuoju metų sezonu.
„Gaisrų metu patiriami nuostoliai tampa vis didesni. Tai yra susiję su tuo, kad gyventojai namuose sukaupia daugiau turto, dėl ugnies netenka brangesnių daiktų, o taip pat su aukšta infliacija, dėl kurios padidėja remonto ir namų atstatymo kaštai. Jeigu gaisro metu sudega namai su jame esančiu turtu, žalos gali siekti dešimtis ar net šimtą tūkstančių eurų“, – sako M. Čebelienė.
Tačiau, anot apsaugos specialisto, kartais pinigine išraiška įvertinti patirtus nuostolius apskritai yra sunku.
„Jeigu gaisro židinys laiku nepastebimas ir neužgesinamas, ugnis gali pasiglemžti visus namus, o kartu – ir visą juose sukauptą turtą. Tokiu atveju žmonės lieka tiesiog gatvėje – be drabužių, brangių daiktų, be nieko. Tokios žalos apskaičiuoti neįmanoma“, – sako Ž. Bukauskas.
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė taip pat tikina, kad gaisrų statistikos kreivė kasmet šokteli atšalus orams. Artėjant metų pabaigai, gaisrų padaugėja dėl prieššventinio šurmulio, kai daugiau sukamasi virtuvėje, ne visada saugiai naudojamos dekoracijos. Bendrovės atstovės duomenimis, vidutinė gaisro žala gaisro atveju bute siekia 2 500 eurų, gyvenamajame name – 13 000 eurų.
„Greičiau sureaguoti į kilusį gaisrą ir išvengti skaudžių padarinių padėtų dūmų detektoriai. Reikalavimas juos įsirengti gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje galioja jau penkerius metus. Deja, apklausa atskleidė, kad 24 proc. Lietuvos gyventojų dūmų detektoriaus namuose neturi, o 7 proc., nors ir turi, prietaiso niekada netikrina. Apklausa parodė, kad iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai prasčiausiai rūpinasi savo saugumu“, – apgailestauja draudimo bendrovės atstovė.
Dūmų detektoriai – dar ne visuose namuose
„Kasmet mūsų atliekami tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga žmonių dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei. Dūmų detektoriai taip pat turėtų būti šiame sąraše, tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: kiek mažiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik penkerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių Lietuvos žmonių namuose ne daugėja, o mažėja. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisrų“, – pranešime sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, dūmų detekoriaus namuose neturi 26 proc. Lietuvos, 16 proc. Latvijos ir vos 5 proc. Estijos gyventojų.
Žala skaičiuojama milijonais
„Nors gaisrą patyrusiems žmonėms žala yra atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose nėra sumontavę, tačiau praktika rodo, kad be detektoriaus gaisrai gyvenamuosuose būstuose padaro gerokai didesnius nuostolius žmonių namams bei juose esančiam turtui” , – pabrėžia V. Katilienė.
Praėjusiais metais draudimo bendrovė Baltijos šalių gyventojams išmokėjo 4,2 mln. eurų gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti, iš jų 2,2 mln. eurų – Lietuvoje nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms. Vidutinė ugnies padaryta žala, įmonės duomenimis, sudarė beveik 10 tūkst. eurų, t.y. dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
„Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės Po gaisro išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, optimizmo nesuteikia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, jog visose Baltijos šalyse mažėja ir tokių gyventojų, kurie planuoja namuose įsirengti dūmų detektorių. Lietuvoje taip manančiųjų visuomenės dalis sudaro 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 4 procentus.
Naujakuriai dėl dūmų detektorių nediskutuoja
Architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektė, interjero dizainerė Ieva Prunskaitė sako, kad naujus namus įsirengiantys žmonės laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių ir nediskutuoja dėl būtinybės įrengti dūmų detektorių, tačiau kartais prašo daviklius estetiškiau integruoti į interjerą.
„Dūmų detektoriaus vietas visuomet apgalvojame dar tuomet, kai planuojame apšvietimą ir rekuperaciją. Anksčiau, kai prietaisų dizaino pasirinkimas buvo mažesnis, esame dūmų detektorių įleidę į lubas, kad išorėje liktų tik daviklio akutė. Tiesa, šiuo metu gamintojai jau siūlo ir mažesnių, gražesnio dizaino dūmų detektorių. Pavyzdžiui, išmanių namų sistemose esantys dūmų detektoriai kartais atrodo kaip vos 2 centimetrų taškeliai. Tokie įrenginiai tikrai negadina bendro vaizdo“, – apie prietaisų integravimo interjere galimybes kalba I. Prunskaitė.
Pagal minimalius priešgaisrinės saugos reikalavimus privaloma įsirengti po vieną autonominį dūmų detektorių kiekviename gyvenamojo būsto aukšte. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos – sienos, durys, perdangos. Dėl šios priežasties dūmų daviklius rekomenduojama įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.
Pamiršta taisyklė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų ir tik tuomet, kai tokios galimybės nėra, dūmų detektorius leidžiama montuoti ant sienos, kuo arčiau lubų.
Architektė I. Prunskaitė primena, kad renkant detektoriaus tvirtinimo vietą namuose reikia galvoti ne tik apie estetiką ir galimą dūmų šaltinį, bet ir tai, kad kartais daviklį teks patikrinti ar pakeisti jo elementus. Todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.
Tam, kad autonominiai dūmų detektoriai veiktų patikimai, ugniagesiai rekomenduoja juos periodiškai patikrinti paspaudžiant testavimo mygtuką. Detektoriaus maitinimo elementus rekomenduojama keisti kasmet. Prietaiso jautrumą sumažina ir dulkės bei nešvarumai, todėl jie visuomet turėtų būti švarūs.
Saugių namų atmintinė
Apie gaisro židinį laiku praneša priešgaisrinis daviklis, kurį įsirengti kiekvieną gyventoją įpareigoja PAGD reglamentas, tad būtina pasirūpinti, kad jis tinkamai veiktų. Apsaugos specialistas pastebi, kad šiuos daviklius vis dažniau žmonės susieja su signalizacijos pultu. Taip namai išlieka saugūs net kai juose nieko nėra – vos daviklis užfiksuoja ugnį ar dūmus, siunčiamas signalas apsaugos tarnybai.
Ruošdamiesi žiemai išvalykite šildymo sistemą ir įsitikinkite, kad ji yra techniškai tvarkinga.
Nepalikite įjungtų elektros prietaisų be priežiūros – ypač ilgesniam laikui išvykdami iš namų.
Naudokite tik techniškai tvarkingus elektrinius prietaisus ir užtikrinkite, kad namų elektros instaliacija yra tvarkinga.
Įsitikinkite, kad šalia įjungtų elektrinių šildytuvų, radiatorių nėra baldų, užuolaidų ir kitų minkštų daiktų, kurie gali lengvai užsiliepsnoti.
Be priežiūros nepalikite žvakių, kalėdinių dekoracijų ir elektrinių girliandų.
Pasirūpinkite priešgaisrine sistema – dūmų, temperatūros pokyčių, smalkių, dujų nuotėkio davikliais, kurie informuos apie gaisro pavojų. Šią sistemą galima prijungti ir prie signalizacijos pulto – tokiu būdu į gaisro pavojaus signalą bus sureaguota, ypač kai jūsų nėra namuose.