Brangu, bet estetiška
Tokiai nuomonei pritaria ir mūsų kalbinti architektai. Architektė Ieva Prunskaitė, dažnai besilankanti tarptautinėse baldų ir interjero parodose Milane, Paryžiuje, teigia, kad varis ir kiti spalvotieji metalai interjero apdailoje jau kelerius metus ant bangos. Architektas Donaldas Trainauskas tvirtina, kad šie metalai, ypač varis, cinkas, suteikia pastatui kiek archajišką nuotaiką, simbolizuoja ilgalaikes vertybes ir amatininkystės triumfą. „Santykyje su moderniomis medžiagomis jie suskamba netikėta nata“, – įsitikinęs ir architektas Gintautas Natkevičius, teigiantis, kad neseniai tarsi iš naujo atrado varį.
Taurieji metalai retai kada naudojami kaip pastato konstruktyvo dalis, nes yra gana brangi medžiaga. Dažniausiai varis ir kiti spalvotieji metalai naudojami apdailai arba kaip stogo danga. D. Trainauskas prisimena, kad, panaudojęs varinę stogų dangą daugiabučiams Vilniuje, Antakalnio rajone, nustebino kolegas ir subrangovus, mat stogai blizgėjo ir švietė iš tolo bei atrodė tarsi padengti kažkokia ypatinga materija.
Kai varis oksidavosi ir įgavo įprastą rudą atspalvį, jis nebekėlė ypatingo susidomėjimo. Mat, matant ką tik paruoštą vario dangą, žmones stebina jo neįprastas švytėjimas. Vėliau, veikiamas atmosferos, jis oksiduojasi, tačiau vis tiek išlieka pastato puošmena. Architektai pripažįsta, kad varis pabrėžia pastato ar interjero svarbą, suteikia solidumo, demonstruoja šeimininkų statusą ir, be abejo, yra tvirta, ilgaamžė medžiaga, atspari atmosferos poveikiams ir braižymui. O sendamas varis, cinkas ir kiti spalvotieji metalai keičia atspalvius ir bręsta natūraliai, tarsi rūšinis vynas.
Tai supranta bei vertina ir užsakovai, todėl vienintelė priežastis atsisakyti spalvotųjų metalų apdailos gali būti aukšta jo kaina. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kurio nors spalvotojo metalo apdaila būtų sunkiai pasiekiama vandalams, ypač kalbant apie gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų fasadus.
„Gyva“ medžiaga
Labiausiai architektai ir interjero dizaineriai varį bei kitus spalvotuosius metalus vertina kaip „gyvą“ medžiagą, kurios atspalviai nuolatos kinta, taip suteikdami pastatui ir interjerui gyvumo. Įvairūs patamsėjimai nuo drėgmės, kondensato lašeliai ar nuolatinis oksidavimosi procesas tik dar labiau sutaurina tokius metalus kaip cinkas, varis, bronza.
Nuolat ieškodami naujų išraiškos formų, architektai ir dizaineriai grįžta prie to, kas kurį laiką buvo pamiršta, tačiau vėliau atsinaujina, įgaudamas naujų išraiškos formų. „Taip architektų mėgstamas betonas, kuris pastaruoju metu vis labiau buvo eksponuojamas ir interjeruose, po truputį pradėjo atsibosti, ir, kai vėlesniuose mūsų studijos darbuose pradėjome naudoti varį, iš naujo atradome neišsemiamas jo galimybes, – tvirtina G. Natkevičius. – Varis nuolat keičia savo pavidalą, kinta, o tai labiausiai ir žavi tuos, kas vertina natūralumą.“
Šilto metalo įvaizdis
Nors metalas dažniausiai asocijuojasi su šalta medžiaga dėl savo šalto liesti paviršiaus, būtent spalvotieji metalai skamba kaip šiltų atspalvių medžiaga ir gerai dera su kitomis interjero apdailos rūšimis – medžiu, plytomis, betono danga. Todėl puikiai tinka židinių apdailai, laiptų detalėms.
Tačiau pastaruoju metu interjero dizaineriai ir architektai vis dažniau varį ir kitus spalvotuosius metalus naudoja baldų apdailoje arba virtuvės sienelei tarp darbastalio ir spintelių. „Varis ar žalvaris naudojamas ne tik virtuvės balduose, bet ir kaip konstruktyvinė medžiaga ažūrinių atitvarų kūrimui interjere, kaip laikančiosios baldų detalės (komodose ir staluose), be to, populiarėja ir žalvariniai modernių formų maišytuvai vonios kambariams“, – vardija architektė ir interjero dizainerė I. Prunskaitė.
Mažieji elementai – jungikliai, rozetės taip pat gaminami tauriųjų metalų apdailos. Netgi prabangių garso kolonėlių apdailoje galima rasti vario detalių. Taurieji metalai – nuo fasadų stogų apdailos iki mažųjų dizaino elementų – leidžia sukurti architektūrinę visumą, apimančią pastato išorę ir prasitęsiančią pastato viduje. Ypač varis populiarus kaip šviestuvų gaubtų ar stovų medžiaga, metalinių lentynų laikančioji dalis, kuri gali būti net pabrėžtinai demonstruojama kaip išskirtinis interjero elementas.
I. Prunskaitė pasakoja, kad, norėdama šiltų metalo atspalvių interjere, ji naudoja ne tik varį, bet ir anoduotą aliuminį. Viename savo objektų pasirinkti vario apdailą ją inspiravo pro langus matomi variniai ortodoksų cerkvės kupolai.
Rezultatas priklauso nuo patirties
Daug metų su variu dirbantis patyręs meistras Marjanas Burkovskis pripažįsta, kad daugiausia tenka vario skardą naudoti sakralinių, kulto pastatų stogo dangai. Stogams ar fasadams naudojami spalvotųjų metalų lakštai, tarpusavyje sujungiami kniedijimo arba falcavimo būdu, žinomu jau nuo senų laikų. Prie fasado jie tvirtinami specialiomis skabutėmis, kurios vėliau užlituojamos, išlyginamos ir tvirtinimo vieta paslepiama, metalas atrodo vientisas ir tartum priklijuotas prie sienos ar stogo. „Pageidaujant galima pagaminti ir rutulį iš vario skardos, tam naudojamos specialios staklės. Todėl nėra nieko neįmanomo, dirbant su variu ar cinku“, – sako meistras.
Vis tik jis pataria architektams ar dizaineriams, kurie nėra iki šiol naudoję spalvotųjų metalų apdailai, iš pradžių pasitarti su meistru, nes gali atsirasti įvairių niuansų ir subtilybių. Tarkime, meistras nepataria dengti varine stogo skarda pastato, kurio fasadas yra visiškai baltas. „Gali atsirasti patamsėjimų, nuvarvėjimų, kuriuos po lietaus palieka besioksiduojantis metalas. Geriausia vario skardos stogą naudoti pastatams su klinkerio plytų apdaila“, – sako jis.