Daugiabučių, kuriuose reikia pakeisti dujų balionus – dar apie 1000
Dar 2020 metų vasaros pabaigoje Energetikos ministerija paskelbė, kad tris ir daugiau aukštų turinčių daugiabučių gyventojai turės atsisveikinti su dujų balionais, skirtais maisto ruošimui ir pakeisti juos alternatyviais energijos šaltiniais. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis statistika, kuri rodo, kad kasmet daugiabučiuose įvyksta vidutiniškai 4-5 nelaimės dėl dujų balionų sprogimo. Įvykus nelaimei gali nukenti didelis skaičius gyventojų. Net ir nedidelė nutekėjusių dujų koncentracija gali sukelti ir sprogimo, ir uždusimo pavojų, todėl gyventojams siūloma pasikeisti nesaugiai naudojamus dujų balionus į saugesnes energijos rūšis – elektrą ar centralizuotai tiekiamas gamtines dujas.
Tokių daugiabučių, turinčių tris ir daugiau aukštų ir kuriuose buvo naudojami dujų balionai, 2020 metais buvo suskaičiuoja 1600. Šiemet, skelbdama apie valstybės paramos dujų balionų keitimui pratęsimą, Energetikos ministerija pabrėžė, kad tokių daugiabučių yra likę apie 1000.
„Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį būdą – naudoti elektrą ar centralizuotai teikiamas gamtines dujas“, – išplatintame pranešime sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
2021 metais, Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis (APVA), dujų balionų keitimui buvo skirta 10 mln. eurų.
„2021 m. agentūra daugiabučių namų atstovams paskelbė kvietimą teikti paraiškas. Jas buvo galima teikti nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Per šį laikotarpį agentūra gavo 1066 vnt. paraiškų, iš kurių 922 vnt. (14,7 mln. eurų sumai) buvo tinkamai pateiktos ir buvo toliau vertinamos. Paraiškos buvo priimamos ir jų eilė sudaroma pagal pateikimo datą, t.y. tų savivaldybių daugiabučių namų atstovai, kurie po kvietimo paskelbimo suskubo teikti paraiškas gavo finansavimą, o vėliau pateiktos paraiškos, dėl riboto subsidijoms skirto biudžeto, 2021 m. nebuvo finansuotos. Finansavimą gavo 567 vnt. paraiškų (daugiabučių namų) 9,5 mln. eurų sumai. Vienas butas galėjo gauti iki 726 eurų kompensaciją išlaidoms, susijusioms su dujų baliono pakeitimu kita energijos rūšimi (pvz. elektros energija), padengti. Kompensacija buvo fiksuoto dydžio, nepriklausanti nuo faktinių butui tenkančių išlaidų“, – rašoma APVA atsakyme „Delfi būstas“.
Iš gautos statistikos matyti, kad daugiausiai dujų balionų pakeista (daugiausiai finansuotų paraiškų) Jurbarko, Raseinių, Tauragės, Šilutės, Šilalės, Radviliškio rajonų savivaldybėse.
Tikina, kad parama per maža
Šiemet, nepaisant infliacijos ir išaugusių kainų, paramos suma liko ta pati – vienam butui 726 eurų daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui/pertvarkymui ir elektrinės/dujinės viryklės įsigijimui ir dujų baliono atsisakymui.
Kaip aiškina Energetikos ministerija, paramos dydis buvo paskaičiuotas 2020 metais, remiantis atskiruose Lietuvos regionuose konkrečių įvykdytų projektų, pagal kuriuos daugiabučiuose nesaugūs dujų balionai (SND balionai) buvo pakeisti kitais energijos šaltiniais (elektros arba gamtinėmis dujomis), vidutinėmis sąmatomis.
Paramos dydis buvo išskaidytas pagal atliekamus darbus daugiabutyje:
- daugiabučių namų bendrųjų inžinerinių elektros ar gamtinių dujų sistemų įrengimui / pertvarkymui laiptinėse ir bendros paskirties patalpose;
- butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui vienam butui, iš kurio pašalinamas SND balionas;
- įrangos, reikalingos naujam energijos šaltiniui naudoti (elektrinės arba dujinės viryklės), įsigijimui vienam vienetui į vieną butą.
Siųstame pranešime spaudai Energetikos ministerija rašo, kad vienam butui skiriamą 726 Eur sumą sudaro: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, o taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.
Daugiabučius administruojančios bendrovės „Naujininkų ūkis“ direktorius Sigitas Čirba sako, kad tokios sumos toli gražu nepakanka visiems dujų baliono keitimo darbams įgyvendinti. Praėjusiais metais Vilniuje buvo patenkintos vos dvi paraiškos dėl dujų balionų keitimo kompensavimo. Viena jų – bendrovės administruojamo daugiabučio. Pašnekovo teigimu, šiuo metu ji administruoja dar 4 daugiabučius, kurių paraiškos galėtų būti patenkintos, nes jie atitinka kriterijus, tačiau gyventojai dėl dujų balionų keitimo nesusitaria.
„Dabar iš mūsų turimų tokių 5 daugiabučių, tik vienas yra pasikeitęs dujų balionus, kituose keturiuose namuose gyventojai nesutaria dėl sprendimo. Kai pas juos ateini su sumomis, kiek reikės jiems prisidėti iš savų lėšų, žmonės nebebalsuoja už keitimą. <...> 726 eurai iš tikrųjų yra 600 eurų, pridėkime PVM. <...> Mes dažniausiai siūlome dujų balionus keisti į elektrinius prietaisus, nes tai yra paprasčiau ir pigiau nei įsivesti gamtines dujas. Bet susiduriame su tuo, kad gyventojai yra labai apatiški, daugiausiai dėl finansų“, – teigia S. Čirba.
Pašnekovas sako, kad bent jau Vilniaus mieste teikiama valstybės kompensacija yra per maža.
„Kad bute dujų balionai būtų pakeisti į kitą alternatyvą, pavyzdžiui, elektros energiją, reikia rengti projektą, kuriam samdome projektuotojus. Už valstybės dengiamą sumą praktiškai gyventojai gali gauti tik šią projektavimo paslaugą. Bet dar reikia surasti ir rangovus, kurie atliktų darbus. Rangovams ESO yra nustačiusi gana griežtus reikalavimus: jie turi būti atestuoti, kvalifikuoti, turėti teisę daryti tokius darbus. Jų darbo kaina yra daug didesnė nei siūloma kompensacija. Kita vertus, galbūt ir teisinga, kad gyventojai turi prisidėti savo lėšomis, nes vienam butui tenka daugiau kilovatų elektros energijos, tarsi tokį pagerinimą elektros galimybių, bet rangos kaina yra žymiai didesnė už paramą ir gyventojams patiems reikia prisidėti maždaug nuo 500 iki 800 eurų iš savų lėšų. Tai ir atgraso gyventojus projektą įgyvendinti“, – paaiškina pašnekovas.
Jo teigimu, butų savininkų neįtikina ir galimybė dalį paslaugų pirkti išsimokėtinai: „Mes, kaip administratoriai, siūlome žmonėms galimybę išsimokėtinai rangovo paslaugas, mes su rangovais atsiskaitome iškart, o žmonės gali per tris-keturis mėnesius išsimokėti už tuos atliktus darbus. Bet sprendimo jie vis tiek nepriima.“
Bauda negąsdina
S. Čirba sako, kad didžioji dauguma tokių daugiabučių gyventojų yra vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai – pensininkai. Todėl, viena vertus, lėšų tokiems darbams jie neturi, kita vertus – yra pripratę prie dujų balionų ir neįsivaizduoja, kad maistą gamintis galima kitaip. Žmonių neįtikina net baudos.
„Mes, administratoriai, jei pasakome, kad jums gresia bauda, administracinė atsakomybė jūsų butui, tai gyventojų argumentai būna, kad jie čia gyvena puse šimto metų, naudoja dujas ir niekas jiems neuždraus toliau jomis naudotis. Jie netiki, kad kas nors dės baudas. Ypač, jeigu nė vieno nelaimingo atvejo tame daugiabutyje nebuvo, tada žmonės netiki ir nebalsuoja“, – akcentuoja pašnekovas.
Jo teigimu, šiame procese trūksta kontroliuojančių institucijų įsikišimo: „Čia reiktų taikyti meduolio ir lazdos principą. Meduolis yra ta dalinė kompensacija, o lazda – įspėjimai. Atsakingos institucijos turėtų nepabijoti žmonėms paaiškinti, kad jiems gresia baudos. Nesakau, kad iš karto bausti baudomis, bet įspėti, kad jeigu nebus dujų balionų atsisakyta laiku, jiems bus pritaikyta bauda.“
Kol balionas nebus pakeistas, ketinama dėti baudas
„Delfi būstas“ pasiteiravo Energetikos ministerijos, kas turės užsiimti daugiabučių tikrinimu ir baudų išrašymu. Ministerija informavo, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tačiau taryba informuoja, kad pirminiais gyventojų įspėjimais dėl gresiančių baudų nepasikeitus dujų balionų turi užsiimti tų daugiabučių administratoriai, pirmininkai ar įgalioti asmenys.
„Už baliono draudžiamose pastatuose ir patalpose eksploatavimą tiesiogiai atsakingas pastato ir patalpos (buto) savininkas. Taip projektuotojai, rangovai, SND dujas balionuose tiekiantys asmenys negali balionų projektuoti, įrenginėti bei tiekti gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomenės paskirties 2 aukštų pastatuose, kurių pastogėse (mansardose) įrengtos gyvenamosios patalpos. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendraturčiai dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo turi sudaryti jungtinės veiklos sutartį, esant bendrijai išsirinkti pirmininką, o jai nesant savivaldybė turi paskirti administratorių, vadinasi bendrojo naudojimo objektų valdytojas vykdydamas savo pareigas rūpintis bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų ir patalpų priežiūra turi identifikuoti butus, kuriuose pažeidžiant teisės aktus eksploatuojami dujų balionai ir pareikalauti juos pašalinti“, – paaiškina Koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Gruzdys.
Jis priduria, kad nors SND balionas ir yra bute, kur teoriškai žiūrint valdytojo kontrolė neturėtų vykti, vis dėl to atsižvelgiant į tai, kad tai yra slėginis indas, pripildytas degiųjų dujų, kurios patekusios į patalpą sklinda pažeme ir per nesandarumus gali patekti į kitas patalpas (butus), gavusios kibirkštį SND sprogimo metu tūris padidėja kelias dešimtis kartų. Tai gali sukelti reikšmingus pastato konstrukcijų pakitimus ar sugriovimus, tuo pačiu padarant žalą visiems bendraturčiams.
„Taigi, šiuo metu vykdant SND balionų šalinimo ir daugiabučių namų planą visa organizacinė šios priemonės našta tenka pastatų valdytojams: susirinkimo organizavimas, rangovo paieška, darbų vykdymo priežiūra, paraiškų APVA pateikimas, pinigų pervedimas rangovams ir gyventojams. Kol vykdomas planas, yra toks sutarimas, kad jokios baudžiamosios priemonės nebus taikomos. Gyventojas, nors ir atsisakęs, sakykim, praėjusiais metais pašalinti balioną, šiais metais vis dėl to turi galimybę tai padaryti. Aišku, valdytojui prisideda papildomų darbų, bet tokia galimybė yra.
Specialių patikrinimų ar reidų, siekiant išaiškinti balionų turėtojus, taryba neorganizuoja“, – pabrėžia K. Gruzdys.
Pašnekovas patikslina galimų patikrinimų schemą: valdytojas, rūpindamasis daugiabučio namo, bendraturčių turto, žmonių saugumu ir gyvybe turi išsiaiškinti, ar kuriame nors bute neeksploatuojamas SND balionas. Išsiaiškinęs organizuoja patikrinimą ir nustatęs tokį faktą, nurodo buto savininkui balioną pašalinti. Šių darbų įgyvendinimui skiria terminą. Pasibaigus skirtam terminui organizuojamas patikrinimas ir įsitikinama, ar balionas pašalintas.
„Jeigu baliono nėra, klausimas uždaromas. Jeigu buto savininkas nurodymo neįvykdo, tokiu atveju turėtų būti organizuojamas dar vienas patikrinimas ir į komisiją įtraukiami savivaldybės ir tarybos atstovai. Šiuo atveju tarybos darbuotojas, nustatęs SND baliono buvimo bute faktą surašo dokumentą nurodydamas balioną pašalinti ir skiria tam kiek tai laiko. Jei per nustatytą laikotarpį balionas nepašalinamas, tarybos darbuotojas skiria baudą su reikalavimu balioną pašalinti. Ir toliau seka visi kiti procedūriniai veiksmai. Bauda gali būti skiriama tik buto savininkui už nurodymo nevykdymą, teisės aktų pažeidimą. Jokiu būdu ne laiptinės bendraturčiams. Šių procesų kontrolė vyksta nenutrūkstamai ir nesibaigiančiai, nuolatos“, – pabrėžia pašnekovas.
Baudos gali siekti nuo 80 iki 780 eurų, o pakartotinai neįvykdžius nurodymų – nuo 390 iki 1170 eurų.
Paraiškos priimamos iki birželio mėnesio
Energetikos ministerijos pranešime teigiama, kad 2022 metais pirmenybė dėl finansavimo skyrimo suteikiama 2021 metais teiktoms paraiškoms, tačiau nefinansuotoms paraiškoms, kurios įtrauktos APVA sudarytą 2021 m. rezervinių paraiškų sąrašą (šiuo metu rezervinių paraiškų sąraše yra 363 paraiškos). Į 2021 m. rezervinių paraiškų sąrašą bus įtrauktos paraiškos, kurioms 2021 metais nepakako finansavimo lėšų ir kurioms finansavimas buvo skirtas, tačiau projektai per 2021 metus nebuvo įgyvendinti arba neužbaigti įgyvendinti (tokių projektų buvo 15 ). Galutinis 2021 metų rezervinių paraiškų sąrašas bus sudaromas pagal paraiškų pateikimo numerius, paraiškoms neskiriant pirmumo prioritetų.
Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu, ir viryklių įsigijimu – 3 proc. nuo daugiabučių namų vidaus tinklų pertvarkos darbų ir viryklių įsigijimu numatytų maksimalių finansavimo įkainių.
Per 2020 ir 2021 metus dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose namuose buvo skirta 14,5 mln. eurų parama, dėl kurios iš 857 daugiabučių buvo pašalinti 18 341 vnt. dujų balionų. Apie konkrečiose savivaldybėse įgyvendintus projektus ir dar likusius daugiabučius namus, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai, galima susipažinti svetainėje www.vert.lt
APVA, kuri skirsto kompensacijas, informuoja, kad 2022 m. kvietimas daugiabučių namų atstovams galios nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Projektai turi būti įgyvendinti iki 2022 m. lapkričio 30 d.