Atsisako dujų balionų
Koronaviruso krizės sūkuryje LR Energetikos ministerija paskelbė, kad kai kurių daugiabučių gyventojai turės atsisveikinti su dujų balionais, skirtais maisto ruošimui. Kaip „Delfi Būstas“ patikslina energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, dujų balionai alternatyviais energijos šaltiniais maistui ruošti bus keičiami tik tuose daugiabučiuose namuose, kurie yra trijų aukštų ir aukštesni.
„Taip yra todėl, kad įvykus nelaimei gali nukenti didelis skaičius gyventojų, be to, tokių nelaimingų atsitikimų padarinių likvidavimas daugiabučiuose yra gerokai sudėtingesnis“, – pabrėžia pašnekovė.
Pasak A. Vernickaitės, daugiabučiuose naudoti naftos dujomis užpildytus balionus yra nesaugu ir, kaip rodo statistika, kasmet daugiabučiuose įvyksta vidutiniškai 4-5 nelaimės dėl dujų balionų sprogimo, kurių pasekmės būna skaudžios.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, (iki 2020-07-29) daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 377 gaisrai, pernai per tą patį laikotarpį užgesinti 433 gaisrai daugiabučiuose, t. y. šiemet gaisrų daugiabučiuose kilo 13 proc. mažiau gaisrų. Dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų priežasties šiemet kilo 12 gaisrų, iš jų 6 – daugiabučiuose. Pernai per tą patį laikotarpį dėl šios priežasties kilo 15 gaisrų, iš jų 4 – daugiabučiuose.
Kodėl dujų balionų norima atsisakyti trijų aukštų ir aukštesniuose namuose?
Pasak A. Vernickaitės, dujų balionai, naudojami trijų aukštų ir aukštesniuose namuose, kelia grėsmę ne tik pačiam buto savininkui, bet ir visam daugiabučiui ir aplinkiniams gyventojams.
„Pažymėtina, kad ir nedidelė nutekėjusių dujų koncentracija gali sukelti tiek sprogimo, tiek uždusimo pavojų. Įvertinus šią situaciją, priimti sprendimai spręsti per dešimtmečius įsisenėjusią problemą ir padėti gyventojams pasikeisti nesaugiai naudojamus dujų balionus į žymiai saugesnes energijos rūšis – elektrą ar gamtines dujas“, – tikina pašnekovė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje tokių yra 1600 daugiabučių namų, kur naudojami dujų balionai. Jų sąrašas yra paskelbtas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) puslapyje ČIA.
„Taigi, pirmiausia, būtina pažiūrėti, ar jų daugiabutis yra šiame sąraše. Atkreipiame dėmesį, kad jis gali būti tikslinamas VERT gavus informaciją apie į sąrašą nepatekusį daugiabutį namą, kuriame maistui ruošti naudojami SND balionai ir kuriam centralizuotai netiekiamos maisto gamybai suskystintos naftos dujos“, – patikslina A. Vernickaitė.
Valstybė mokės kompensacijas
Dujų balionų daugiabučiuose keitimą turi finansuoti valstybė. Kaip informuoja Energetikos ministerija, valstybė vienam butui skirs iki 600 eurų paramą.
Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją: iki 200 eurų (be PVM) subsidiją laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti, iki 200 eurų (be PVM) subsidiją gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 200 eurų (be PVM) subsidiją elektrinei viryklei įsigyti. Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas: iki 200 eurų (be PVM ) subsidija būtų skiriama dujų skirstymo tinklui laiptinėje įrengti, iki 200 eurų (be PVM ) subsidija bute – dujų vamzdynui įrengti ir iki 200 eurų (be PVM) dujinei viryklei įsigyti.
Paraišką valstybės paramai gauti reikia teikti ESO ir tai turi daryti daugiabučio namo administratorius arba bendrija – taip, pasak A. Vernickaitės, siekta užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir efektyviau, kad gyventojams patiems nereikėtų rūpintis atnaujinimo darbais, pildyti paraiškų ir pan.
Kaip informuoja ESO, daugiabučio administratorius (namo įgaliotas asmuo, daugiabučių namų savininkų bendrija ar administratorius) turi surengti gyventojų balsavimą dėl dalyvavimo projekte ir kitos saugios energijos rūšies pasirinkimo. Gyventojai balsuodami nusprendžia, į ką nori keisti dujų balionus: elektros energją, ar dujas iš dujų įvado. Apie gyventojų priimtą sprendimą administratorius turi pranešti ESO, užpildydamas bendrovės tinklalapyje esančią paraišką.
Tačiau čia darbai nesibaigia. Administratorius turi parengti namo vidaus tinklų pertvarkymo (įskaitant viryklių įsigijimą) sąmatą ir pateikti ESO paraišką dėl SND balionų šalinimo ir reikalingo elektros ar dujų galios poreikio. Atsakingoms institucijoms priėmus paraišką ir rezervavus lėšas, adminitratorius (jo rangovas) vykdo darbus laiptinėse ir butuose: elektros ar dujų vidaus tinklo tvarkymą, balionų šalinimą, ESO tvarko skirstymo tinklus iki namo. Ir tuomet namo adminitartorius pateikia patirtas išlaidas ESO, kurios turi būti kompensuotos (infrastruktūros kūrimo, viryklių išlaidos ir pan.). Taip dujų balionai iš sąrašo daugiabučių turi būti pašalinti iki 2022 metų.
Ar gyventojai privalės iškart susimokėti?
Tačiau kompensavimo tvarkoje yra labai neaiškus momentas: ar gyventojai pirmiausia turi susimokėti už dujų balionų keitimus ir tik tuomet gaus kompensacijas, ar jos gali būti suteiktus gyventojams dar neišleidus nė cento?
Lietuvos energetikos agentūros teigimu, projekto išlaidos gali būti apmokamos: jau patirtų išlaidų kompensavimo būdu arba sąskaitų apmokėjimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas. Tokiu atveju projekto vykdytojas, gavęs lėšas, per 5 darbo dienas išmoka jas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir tiesiogiai Agentūrai pateikia pranešimą apie patirtų išlaidų apmokėjimą.
Projekto vykdytojai yra: skirstomojo tinklo operatorius vykdo projektavimo ir rangos darbus iki namo nuosavybės ribos, o daugiabučio namo atstovas (pirmininkas, administratorius ar pan.) vykdo vidaus tinklų įrengimu ir (ar) pertvarkymo (įskaitant ir butų) darbus bei pakeičia virykles.
Įžvelgia įgyvendinimo trūkumų
Tačiau kol kas, kaip pastebi Energetikos ministerijos atstovė A. Vernickaitė, kyla problemų dėl gyventojų, kuriems reikia keisti dujų balionus, nesutarimų.
„Paskelbus apie galimybes gauti paramą sulaukėme skambučių iš gyventojų, teigiančių, kad administratorius ar bendrijos vadovas atsisako teikti paraišką ir šią opią problemą spręsti. Norime paraginti visas puses elgtis atsakingai, nes nepasinaudojus valstybės parama dabar, vėliau viską finansuoti reikės nuosavomis lėšomis.
Taip pat gyventojai gali kreiptis šiuo klausimu ir į savo miesto ar rajono savivaldybes“, – pabrėžia A. Vernickaitė ir priduria, kad Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad Energetikos (elektros, šilumos, gamtinių ar suskystintų naftos dujų, naftos ar naftos produktų) įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų.
Tuo tarpu Lietuvos būsto rūmų prezidentė Daiva Matonienė pabrėžia, kad keisti dujų balionus yra labai reikalinga iniciatyva, tačiau Energetikos ministerija, pasak jos, nėra gerai apgalvojusi praktinio tokios idėjos įgyvendinimo.
„Pati idėja keisti dujų balionus yra labai gera, reikalinga, tačiau viena iš esminių mūsų pastabų yra, kad vis dėlto siūlytume įgyvendinimui paskirti administratorių. Kitaip sakant, kad savivaldybė paskirtų administratorių, kuris tai įgyvendintų. Matome, kad gali būti problemų, nes pagal jungtinės veiklos sutartį atliekantis pareigas administratoriai arba bendrijos gali būti nepajėgūs įgyvendinti šio specifinio projekto“, – sako D. Matonienė.
Pasak Lietuvos būsto rūmų prezidentės, kitas organizacijai aktualus klausimas yra dujų balionų projekto įgyvendinimo terminai. D. Matonienės teigimu, numatyti terminai yra per trumpi.
„Kalbantis su bendrijų pirmininkais, žinant, kad yra vasara, matome, kad terminai yra per trumpi. Taip pat, kiek mes žiūrėjome apraše, reikėtų detaliau paaiškinti sąvokas: kas yra projekto vykdytojas, savinininkas, valdytojas ir pan. Todėl siūlytume dar šiuos klausimus aptarti“, – sako D. Matonienė ir priduria, kad dar vienas svarbus aspektas – gyventojų finansinės galimybės iš savo lėšų pasidengti dujų balionų keitimo išlaidas dar prieš valstybei jas kompensuojant.
„Delfi Būstas“ pasiteiravo Energetikos ministerijos, ar projekto įgyvendinimo procedūras dar galima koreguoti. Atsakyme teigiama, kad projektų konsultacijos su visuomene laikas buvo numatytas iki liepos 14 d. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai buvo pateikę dalį savo pasiūlymų iki šio termino. Visi šie siūlymai kartu su kitų subjektų pateiktais siūlymais buvo vertinami ir svarstomi projekto rengimo ir tobulinimo metu.
„Pakoregavus projektus, jie buvo priimti liepos 22 d. Tą pačią dieną, jau patvirtinus projektus, ministerija gavo Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų raštą, kuriame buvo įtrauka daugiau siūlymų projektams. Atsižvelgiant į tai, kad antrą kartą pasiūlymai gauti pasibaigus visiems terminams ir patvirtinus teisės aktus, juos svarstyti nebebuvo galimybių“, – rašoma ministerijos atsakyme.