Būdami namuose ir dažniau naudodamiesi namuose esančia santechnika, jau galėjome susidurti su tam tikrais jos gedimais. Didžiausius nuostolius gyventojai patiria tada, kai jų namuose trūksta skalbyklės ar vandentiekio žarnelės ir pan. Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė pasakoja, kad jau metų dažniausiai užliejimus sukelia netvarkinga vandens žarnelė, jungianti buitinę techniką, pavyzdžiui, skalbimo mašiną ar indaplovę su namo vandentiekio tinklais.
„Kad išvengtumėte tokio tipo žalų, vandens žarną būtina keisti ne rečiau kaip kas 5 metus. Rekomenduojame žarneles, jei yra galimybė, keisti į varinius vamzdelius, kurie, vadovaujantis mūsų ilgamete patirtimi, yra gerokai patikimesni. Lietuvoje vyraujantis kietas vanduo labai greitai nudėvi prastos kokybės Kinijoje pagamintų žarnelių gumines dalis, o drėgmės paveiktas ir korozijos pažeistas metalinis žarnelės kiautas, deja, neprisideda prie gaminio ilgaamžiškumo“, – pabrėžia pašnekovė.
G. Vitkauskienė tęsia, kad nuo sausio mėnesio bendrovė išmokėjo 46 tūkst. eurų vandens žaloms padengti. Vidutinė išmoka tokiais atvejais siekia apie 670 eurų. Bendrovės duomenimis, vandens nutekėjimas namuose yra dažniausiai būstuose pasitaikantis nelaimingas atsitikimas ir sudaro net 95 proc. visų civilinės atsakomybės draudimo išmokų.
„Karantino metu užliejimu skaičius išliko stabilus. Kaip ir anksčiau, taip ir šiuo periodu trūksta buitinių prietaisų vandens žarnelės, vandentiekio ar lietaus vamzdžiai“, – akcentuoja pašnekovė.
Pasak G. Vitkauskienės, bendrovės turimais duomenimis, didžioji dauguma užliejimų (75 proc.) įvyksta butuose. Tačiau taip pat nelaimingi atsitikimai įvyksta ir individualiuose namuose ar kotedžuose.
„Didžiausia pastarųjų metų žala siekė bemaž 20 000 eurų, kuomet plyšus vandentiekio lanksčiai jungčiai buvo apsemtas kotedžas“, – prisimena pašnekovė.
Anot draudimo bendrovės atstovės, netikėtai pratekėjęs vanduo dažniausiai pakenkia grindims, baldams, o laiku nepastebėjus pratekėjimo gali padaryti žalos ir kaimynams.
Atlygino daugiau nei milijoną eurų nuostolių
Duomenimis apie vandentiekio avarijų padarytas žalas pasidalijo ir „Lietuvos draudimas“. Pranešime teigiama, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas bendrovė išmokėjo 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose.
„Vidutinė užpylimo žala siekia 535 eurus, tačiau net keliasdešimt klientų pastaraisiais metais dėl užliejimo patyrė žalų, kurių sumos skaičiuojamos nuo 10 iki net 50 tūkst. eurų. Iš viso dėl užliejimų vien šiemet bendrovė atlygino 1,2 mln. eurų nuostolių“, – sako Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Specialistas priduria, kad didžiausias užliejimų procentas fiksuojamas senos statybos, prieš 45 metus ir seniau, pastatytuose daugiabučiuose. Palyginimui, daugiabučių, statytų po 2000-ųjų, gyventojai su tokiomis nelaimėmis susiduria kone perpus rečiau.
Nors naujų daugiabučių butuose užliejimai vyksta rečiau, būtent naujos statybos daugiabučių gyventojų patiriamos žalos dėl užliejimo yra didžiausios. Bendrovės duomenimis, nuostolių vidurkis čia siekia apie 750 eurų, kai senesnės statybos namuose vieno užliejimo vidutinė žala yra maždaug perpus mažesnė. Tam įtakos turi ne tik lubų, sienų ar grindų apdailos būklė, bet ir kitas nukentėjęs turtas – baldai, paveikslai, namų elektronika.
Trečdaliu atvejų, kai įvyksta užliejimas, nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas. Nors butuose užpylimų žalos nepalyginamai dažnesnės nei nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau vidutinė žala, įvykus užliejimui name ar kotedže, yra 20 proc. didesnė nei vidutinė žala bute.
Pasak A. Gimbicko, ypač pavojingas – karšto vandens išsiliejimas, nes tokiu atveju, be įprastų nuostolių, dažnai atsiranda ir žmonių sveikatai kenksmingas pelėsis. Jį panaikinti ir sudėtinga, ir brangu. Dar didesnių nuostolių gali pridaryti nuotekų išsiliejimas – tokiais atvejais jau nepakanka tik išvalyti ar išdžiovinti patalpų, tenka viską keisti.