Automobiliui skiria daugiau dėmesio nei būstui
„Homereport“ statybų specialistas Žilvinas Dževečka priminė, kad įsigydamas turtą žmogus paveldi ir visas problemas, kurios susijusios su tuo būstu. Jis pats yra dirbęs Švedijoje, kurioje būsto patikra – privaloma. Šią procedūrą atlieka ten atlieka valstybės akredituotos, apdraustos įmonės.
„Problemų gali būti tokių, apie kurias žmogus net nenutuokia, susiduria su įvairiomis rizikomis. Pavyzdžiui, nusiperka būstą, kuriame yra atviri laidai ir jis to net nežino. Galbūt supelijęs stogas, pradės pūti konstrukcijos ir bus dideli kaštai“, – aiškino specialistas.
Anot jo, toks patikrinimas užtrunka maždaug pusę dienos, tačiau apžiūrima ir įvertinama absoliučiai viskas. Nuo elektros instaliacijos iki santechnikos, konstrukcijos, apdailos ir t.t.
NT analitikas, VšĮ „Real Data“ direktorius Arnoldas Antanavičius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, kai pardavėjai aprodo parduodamą turtą, apžiūras suplanuoja kas 15 minučių. Pirkėjai atėję tiesiog apsidairo, tačiau per tokį laiko tarpą neįmanoma pastebėti kažkokių defektų.
Ž. Dževečka taip pat įžvelgė paradoksą: kai lietuviai perka automobilius, tam skiria didelį dėmesį, o kai perka būstą, tai pakanka tik to, kad patiko vieta ar apdaila.
„Lietuvoje būsto patikra nėra privaloma. Paprastai kviečiasi kažkokį pažįstamą statybininką, kuris galėtų įvertinti būklę“, – teigė pašnekovas.
Jo nuomone, tik laiko klausimas, kada mūsų šalyje bus įstatymiškai reglamentuota būsto patikra, nes nauda – akivaizdi. Žmogus, atlikęs patikrą ir gavęs visų defektų išklotinę, gali derėtis su būsto pardavėju, konkrečiai įvardindamas būsto problemas.
Galima nusiderėti ne vieną tūkstantį eurų
A. Antanavičius patikino, kad ir pačiam pardavėjui naudinga atlikti būsto patikrą, nes kartais ir jis pats nežino, kokį turtą parduoda. Todėl tai gali būti instrumentas ne tik pirkėjui, bet ir pardavėjui.
Analitikas taip pat ne kartą yra sakęs, kad lietuviai linkę pirkti būstą kaip „katę maiše“ – visiškai neįsigilindami į tai, kokį turtą jie iš tikrųjų gaus.
„Pirkėjų sprendimas dažnu atveju yra emocinis. Atėjo, patiko, gali būti malonūs kvapai, šviesos uždegtos ir to gali užtekti, kad nusipirktų. Aš suprantu, kad galbūt yra sunku įsivertinti, surasti specialistus, kuriais tu gali pasitikėti, kurie suteiks objektyvią, gerą nuomonę. Linkę priimti tai, kaip riziką, o po to gali paaiškėti, kad vonioje įtrūkimas prie vandens surinkimo latako ir gali bėgti vanduo po grindimis, užpilti kaimynus. Mažiausi įtrūkimai gali turėti didelę problemą“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu, kai rinka labai aktyvi, pirkėjai skuba įsigyti būstą, nekreipdami dėmesio į galimas rizikas.
Pasak A. Antanavičiaus, turto vertei defektai įtakos turi nedaug, jeigu jie nėra labai akivaizdūs ir sunkiai išsprendžiami. Dažniausiai vertinamas plotas, tačiau mažiau dėmesio sulaukia baldai ar apdailos lygmuo. Bet jis atkreipė dėmesį, kad pardavimo kaina gali labai stipriai skirtis.
„Nustačius tam tikrus pažeidimus ar defektus, su pardavėju galima susitarti. Yra atvejų, kai ne vieną tūkstantį (eurų – DELFI) sutinka nuleisti pardavėjas, nes pamato, kad tas turtas iš tikrųjų nebuvo toks nepriekaištingas, kaip jis galvojo“, – aiškino A. Antanavičius.
Daugiau apie tai žiūrėkite vaizdo įraše.