Už smulkius remonto darbus moka visi gyventojai
Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus. Šįkart „Delfi būstas“ gavo dviejų skaitytojų laiškus su labai panašiomis istorijomis ir vienu klausimu: ar visi daugiabučio gyventojai turi susimokėti už kaimyno bute atliktus smulkius remonto darbus.
Kaunietė Aušra pasakoja, kad dar pavasarį ji jos kaimynai gavo sąskaitas už kituose butuose atliktus darbus. Pasak moters, žmonėms reikėjo susimokėti už balkono, esančio viename iš butų, konstrukcijų taisymą, dažymą. Taip pat už darbus rūsyje: buvo keičiamas vamzdis, už kurį žmonės sutinka mokėti, tačiau juos piktina tai, kad sąskaitos išrašytos ir už tam tikrus remonto darbus viename iš butų.
„Balkonų išorinės konstrukcijos – balkono pagrindas ir turėklai. Tačiau į kovo mėn. sąskaitą įtrauktas mokestis už papildomus darbus (kovo mėn. - balkono plokštės betonavimas, laštakių montavimas, turėklų virinimas, dažymas, atraminės tvorelės montavimas specialiosios technikos. <...> Nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Tačiau į sausio mėn. sąskaitą įtrauktas mokestis už papildomus darbus (Sausio mėn. palei 67-70-73-76 butus, iš rūsio iki 4a. pakeisti nuotekų, šalto, karšto ir cirkuliac. vandens stovai, pajungti gyvatukai, nuimti WC klozetai ir pastatyti atgal, kapotos 4 angos betono perdangose ir 4 užtaisytos. Rūsyje pakeisti 3 drenažo ventiliai. Pravalytas ir praplautas nuotekų vamzdynas rūsyje. Po ne vieno priminimo ir prašymo atsakyti į mano laišką po dviejų mėnesių atėjo atsakymas. Sąskaita perskaičiuota nebuvo“, – rašo skaitytoja.
Kaunietė tikina, kad bendrų inžinerinių tinklų remonto išlaidos yra suprantama, tačiau moteris nesupranti, kodėl gyventojai turi mokėti už darbus, kurie yra pačiuose butuose.
„Tad ar tikrai už kaimyno balkono pagrindo ir turėklų remontą visi namo gyventojai turi sumokėti daugiau nei tūkstantį eurų? Už tokią sumą ne tik balkono, bet ir viso buto remontą gali atlikti. Ir kodėl visiems namo gyventojams priskaičiuota tokia pati suma už vamzdynų remontą? Argi remontuojamų butų savininkai neturėjo patys susimokėti už WC klozetų nuėmimą ir pastatymą?“ – klausia moteris.
Su panašia problema į „Delfi būstas“ kreipėsi ir vilnietė Rasa, kuri pasakoja turinti mokėti už pakeistą vandens stovą bute, kuriame šiuo metu daromas kapitalinis remontas: keturių kambarių butas dalinamas į du butus po du kambarius.
„Pirmiausia, aš bent jau negirdėjau, kad gyventojai būtų apskritai apklausti, ar sutinka, kad jų laiptinėje būtų daromi tokie kapitaliniai remonto darbai. Antra, verslininkai remontuoja butą, jį perstato, parduos arba nuomos ir gaus pelną, o mes iš kaupiamųjų lėšų mokame už jame atliktus darbus? Ar tikrai tokiais atvejais turime mokėti? Kas per verslininkų įžūlumas?“ – klausia skaitytoja.
Administratorius darbus grindžia teisės aktais
„Delfi būstas“ dėl kaunietės Aušros klausimų kreipėsi į jos daugiabutį administruojančią bendrovę „Civinity namai“ (vilnietė nenorėjo nurodyti daugiabutį administruojančios įmonės). Pati bendrovė „Civinity namai“ sutiko pakomentuoti ir pagrįsti, kodėl tokių remontų išlaidas turi apmokėti visi gyventojai. „Civinity Namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius sako, kad, vadovaujantis LR Civiliniu kodekso 4.82 straipsniu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalyje akcentuojama butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
„Bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Balkonai yra priskiriami bendrajai namo inžinerinei konstrukcijai, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą“, – komentuoja pašnekovas.
Jis tęsia, kad kalbant apie vamzdynus, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir (bendrų patalpų) radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus).
„Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą. Keičiant stovus buvo nuimami klozetai, o vėliau uždėti atgal, kad būtų galim prieiti prie bendro naudojimo vamzdynų ir juos pakeisti“, – pabrėžia R. Drąsutavičius.
Konfliktas labai senas
Lietuvos būsto rūmų l.e.p. prezidentas Rolandas Klimavičius sako, kad gyventojų ginčai dėl bendrų ir ne bendrų patalpų remonto apmokėjimo yra dažni ir seni. Anksčiau jie neretai persikeldavo ir į teismus.
„Kalbant apie balkonus, tai yra dviejų rūšių balkonai – bendro naudojimo laiptinėse, bendrabučiuose ir yra balkonai žmonių butuose. Ginčas, ar kada visi gyventojai turi mokėti už balkonų remontą, yra labai senas. Bet įstatyme yra pasakyta, kad balkonas, jo atitvarai yra bendro naudojimo inžinerinis įrenginys, kadangi jis yra kaip fasado dalis. Jau yra net teismų praktika, kuri išaiškinusi, kaip viskas veikia. Aišku, yra daugiabutyje gyventojų, kurie neturi balkonų, bet turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo“, – sako pašnekovas.
Teisininkas tęsia, kad visi vamzdžiai, elektros laidai, instaliacijos, inžinerinės įrangos yra bendro naudojimo objektai, visi bendraturčiai turi prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto darbų.
„Dar galimas toks variantas, kad laiptinės atskirai bendro naudojimo objekto apraše gali nusistatyti jų naudotojus, pavyzdžiui, kad pirmoje laiptinėje nuo 1 buto iki 20 yra inžinerinių tinklų naudotojai, 2 laiptinė – kitų inžinerinių tinklų naudotojai ir pan. Tai tokiu atveju, įvykus kažkokiai avarijai, kai bendro naudojimo inžinerinis įrenginys – vamzdis, laidas ar pan. – trūktų, tai tada turėtų susimokėti tik tos laiptinės gyventojai. Bet jeigu tokio aprašo nėra, tada reikia mokėti“, – pabrėžia R. Klimavičius.
Pašnekovas pakomentuoja ir vilnietės klausimą dėl vandens stovo keitimo bute, kuriame atliekamas kapitalinis remontas. Jo teigimu, jeigu stovas avarinės būklės, nusidėvėjęs, jo keitimas ir darbų apmokėjimas kaupiamosiomis lėšomis yra galimas. Tačiau čia yra kitas niuansas: norint keturių kambarių butą skirti į du, reikalingi ne tik gyventojų sutikimai, bet ir projektai statybos leidimai.
„Tam reikia parengti projektą, jeigu tai yra kapitalinis remontas, pavyzdžiui, nori persikelti vonią iš vienos patalpos į kitą, įrengti dar vieną vonią, tu lendi prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir tam reikia gauti bendraturčių sutikimą. Ir, aišku, reikia pačiam susimokėti, jei projektas padarytas, gyventojų sutikimai gauti, statybos leidimai gauti, darai, bet susimoki už tai“, – pabrėžia pašnekovas.
R. Klimavičius priduria, kad dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų remonto į bendrijos pirmininką arba administratorių gali kreiptis visi gyventojai, tačiau darbai iš bendrų lėšų bus atliekami tik tada, jeigu konstrukcijos bus avarinės būklės, pasenusios ar pan.