Gyventojai įvardijo didelį savo namų trūkumą: pasiryžę investuoti, kad į ištaisytų

Planuodami savo namų atnaujinimą 4 iš 5 šalies gyventojų norėtų padidinti būsto energinį efektyvumą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Kas trečias gyventojas neapsiribotų tik taupiomis lemputėmis ir naujos klasės buities prietaisais – taip pat investuotų į šildymo, vėsinimo bei apšvietimo sistemų energinio naudingumo pagerinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, rodo tyrimas.

„Sprendimai, kurie padėtų pagerinti būsto energinį efektyvumą, yra aktualūs didžiajai daliai šalies gyventojų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad reikšminga gyventojų dalis būtų pasirengusi investuoti į sudėtingesnius techninius sprendimus, kurie ir prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo, ir mažintų energijos sąnaudas bei ilguoju laikotarpiu padėtų sutaupyti“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Tyrimo duomenimis, visų pirma gyventojai būtų linkę energinį naudingumą didinti nesudėtingomis priemonėmis. 45 proc. apklaustųjų naudotų energiją taupančias LED lemputes, 42 proc. įsigytų A ar aukštesnės energinės klasės elektroninių prietaisų.

Tuo metu 25 proc. įvardija sudėtingesnius šildymo/vėsinimo sistemų energinio naudingumo pagerinimo sprendimus, nuosavos saulės elektrinės įsigijimą ar geoterminio šildymo įsirengimą, 22 proc. įsidiegtų energijos sąnaudas padedančias kontroliuoti automatizuotas sistemas.

Pasak P. Ladziato, apie visą šių sprendimų visumą svarstytų 30 proc. gyventojų. Kaip rodo tyrimas, dažniausiai tai 45–54 m. amžiaus, aukščiausių pajamų šalies didmiesčių gyventojai. 17 proc. gyventojų nurodo, kad apie energinio naudingumo sprendimus negalvoja arba jiems tai nėra aktualu.

7 iš 10 namų – aukštos energinės klasės prietaisai

Tyrimo duomenimis, 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė. 1 iš 10 gyventojų nurodo savo namuose naudojantis labai senus elektronikos prietaisus, kurių energinę klasę nustatyti būtų sudėtinga.

„Noras sumažinti energijos švaistymą yra pagrindinė priežastis dėl kurios gyventojai renkasi aukštos energinės klasės buities prietaisus. Tiesa, kone kas trečias gyventojas vis dar yra linkęs verčiau sutaupyti pirkdamas prietaisą, nei įsigyti aukštės energinės klasės įrenginį ir sutaupyti ilguoju laikotarpiu“, – komentuoja P. Ladziato.

Apklausos duomenys rodo, kad prieš apsispręsdami pirkti aukštos energinės klasės prietaisą galimybes ilgainiui sutaupyti įvertintų 28 proc. gyventojų.

Rinktis aukščiausios energinės klasės prietaisus, siekiant sumažinti energijos sąnaudas, dažniausiai linkę 45–54 m. aukščiausių pajamų gyventojai iš didžiųjų šalies miestų.